Viena iš svarbių mokomųjų priemonių studijuojantiems istoriją yra chrestomatijos. Tai mokomasis tekstų, dokumentų ir jų ištraukų rinkinys, atspindintis tam tikros epochos savitumus, pagrindinius bruožus, esminius procesus ir įvykius. Istorijos dokumentas – tai šaltinis, kuris padeda pajusti laiko dvasią, visuomenės sluoksnių poziciją, valstybių vidaus ir užsienio politiką bei geriau įsiminti istorinę medžiagą. Mokytojai ir studentai, mokydami ir studijuodami XIX a. Istoriją, susiduria su sunkumais ieškodami dokumentų; jie išsklaidyti po pavienius leidinius, juos dažnai tenka versti iš užsienio kalbų. Iki šiol lietuviškai neturime XIX amžiaus istorijos chrestomatijos, kuri atskleistų moderniosios XIX a. epochos bruožus, esminius procesus, svarbiausius įvykius ir jų priežastis. LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros dėstytojai jau turi parengę tris chrestomatijas: „Lietuvos istorijos chrestomatija (1861–1990 III 11)“ (sud. A. Gaigalaitė, J. Skirius. Kaunas: Šviesa, 1993); „Naujausių laikų istorijos chrestomatija: 1918–1945“ (sud. J. Skirius. Kaunas: Šviesa, 1994); „Šių laikų istorijos chrestomatija (1946–1995“ (sud. E. Kriščiūnas, V. Pukienė, P. Tomkus. Kaunas: Šviesa, 1998). Šioji knyga – ketvirtoji katedros dėstytojų parengta chrestomatija.