Levas Tolstojus (Lev Tolstoj) jau buvo užsitarnavęs gero rašytojo vardą, kai sukūrė paskutinę savo knygą „Dievo karalystė jumyse“. Rusijoje ši knyga buvo uždrausta ir neišleista iki šiol. Tačiau dėl autoriaus reputacijos ir dėl didelio skaitytojų susidomėjimo šalies pogrindyje ėmė sklisti rankraščiai bei litografijos, o vertimai pasiekė užsienio šalis. „Dievo karalystė jumyse: uždraustoji knyga“ apima autoriaus mintis iš paskutinių kelių jo gyvenimo dešimtmečių. „Dievo karalystė jumyse: uždraustoji knyga“ – nėra religijotyros knyga, nors apie religiją kalbama daug. Tai filosofinis veikalas, kuriame gerų minčių apie gyvenimo vertybes ras net didžiausias ateistas. Leidinys atskleidžia Levo Tolstojaus pasaulėžiūrą po jo atsivertimo į krikščionybę. Jis tvirtina, kad Dievo karalystė yra prieinama visiems, tačiau bažnyčios mokymas iš esmės neteisingas nes pamiršta esminį Kristaus mokymo principą – nesipriešinti blogiui smurtu, krikščioniui negali būti priimtina jokia prievarta ar karas. 1894-ais metais vienas iš pirmųjų šios knygos vertimų į anglų kalbą pateko į jauno Mohando Gandžio rankas. Jis nuoširdžiai pritarė Levo Tolstojaus išsakomoms mintims. Įkvėptas idėjų apie nesipriešinimą blogiui, Mohandas Gandis pavadino knygą „Dievo karalystė jumyse: uždraustoji knyga“ nepriklausomo mąstymo, gilios moralės ir tiesos šaltiniu. Taip pat Gandis įvardino Levą Tolstojų, kaip kaip vieną iš didžiausią įtaką jo dvasiniam tobulėjimui padariusių žmonių. Kūrinio emocinio ir moralinio patrauklumo priežastis yra ir teisingo elgesio su vargšais bei darbininkų klasės žmonėmis akcentavimas. Taip pat patrauklus autoriaus požiūris į krikščionybę, ne kaip į mistinę religiją, bet kaip į filosofiją kilusią iš Kristaus žodžių. Knyga kreipiasi tiek į pasauliečius, tiek ir į religingus skaitytojus. „Dievo karalystė jumyse: uždraustoji knyga“ įkvėpė tokius istorinius lyderius, kaip Mohandas Gandis ir Martinas Liuteris Kingas. Tai pamatinių gyvenimo vertybių analizė ir filosofinis traktatas. Lev Tolstoj (1828 –1910 m.) yra vienas žymiausių rusų rašytojų. Jis sukūrė tokius gerai žinomus ir klasika tapusius romanus, kaip „Karas ir taika“ bei „Ana Karenina“. Šios knygos buvo daugybę kartų ekranizuotos. Taip pat autorius parašė kelias dešimtis trumpesnių istorijų, pjesių, filosofinių tekstų. Iš rusų kalbos vertė Irmina Domeikienė