Pasirodžius romanui „Šimtas metų vienatvės“, jo autorius Gabrielis Garsija Markesas (Gabriel García Márquez) sulaukė pasaulinės šlovės ir laikomas iškiliausiu šiuolaikiniu rašytoju. Jo kūrybinė sėkmė 1982 metais apvainikuota literatūrine Nobelio premija. Ne tik šis, bet ir kiti šio autoriaus kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų. Lietuvių kalba išleisti romanai „Šimtas metų vienatvės“, „Patriarcho ruduo“, „Meilė choleros metu“, „Apie meilę ir kitus demonus“, „Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes“, prisiminimų knyga „Gyvenk taip, kad turėtum ką papasakoti“. Haroldas Irnbergeris išsamiai pasakoja apie šio kolumbiečių autoriaus gyvenimą ir kūrybą nuo vaikystės Arakatakoje ir iki pat šių dienų. Skaitytojui atsiveria kita, žmogiškoji Gabrielio Garsijos Markeso gyvenimo pusė, jo interesai, pažiūros ir pilietinė pozicija, kaip ir nepažįstamas Lotynų Amerikos rašytojo pasaulis. „Vulkanas, spjaudantis svajonėmis,“ – taip pasakė Pablas Neruda apie Gabrielį Garsiją Markesą. Sužavėtas jo romanų turtingumo ir beribės fantazijos, skaitai Nobelio premijos laureato kūrinius kaip nepakartojamą magiškojo realizmo pavyzdį. Tačiau jo draugas kolumbietis pažymi: „Susidaro įspūdis, kad europiečiai skaitytojai dažniausiai atkreipia dėmesį į tavo pasakojamų dalykų magiją, tačiau nemato tikrovės, iš kurios ji kyla...“ Šioje įdomiai papasakotoje biografijoje su didele pagarba, kurios rašytojas tikrai nusipelnė savo gyvenimu ir kūryba, biografas pirmiausiai piešia Gabrielio Garsijos Markeso, kaip įtakingos figūros Lotynų Amerikos gyvenime, portretą.