Aštuntojo XVIII amžiaus studijų tomo dėmesio centre – lyčių santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vyrų ir moterų teisinis, visuomeninis, ekonominis statusas, vieta ir vaidmuo religinėse bendruomenėse, viešajame (valstybės) ir privačiame (šeimos ir giminės) gyvenime bei aštuonioliktojo šimtmečio visuomenėje dominavę idealūs vyrų ir moterų įvaizdžiai. Knygoje apžvelgiamas moterų istorijos tyrimų kelias lietuvių istoriografijoje, atskleidžiama takoskyra tarp lyčių lygybės principų deklaravimo ir neopatriarchalinių vyrų ir moterų vaidmenų akcentavimo šiuolaikinėje visuomenėje, skatinant skaitytoją susimąstyti, kodėl Lietuvoje moterų istorija nebuvo formaliai integruota į istorijos tyrimus bei studijas ir kodėl ji netapo integralia istorijos mokslo dalimi – profesionalia ir lygiaverte valstybės biudžeto finansuojama disciplina.