Šiurkus G. Tai kodėl jie žuvo? I dalis. Kas į juos šaudė?
1 / apie2
Šiurkus G. Tai kodėl jie žuvo? I dalis. Kas į juos šaudė?
Reguliari kaina
£13.10
Pardavimo kaina
£13.10
Reguliari kaina
Vieneto kaina
/ per
save %
Pardavėjas : Eurispauda
Tipas : Apie Lietuvą albumai, istorija
SKU :
Sandelyje : In Stock
Vokiečių pranešime apie Lituanicos avariją teigiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl blogo oro ir žmogiškojo faktoriaus - didelio nuovargio ir ilgo skrydžio be pagalbos iš šalies. Lietuvių tyrimo akte, pasirašytame aviacijos komisijos pirmininko inžinieriaus pulkininko leitenanto Antano Gustaičio, žmogiškasis faktorius nutylėtas: „Katastrofa įvyko dėliai sunkių atmosferinių sąlygų, prie kurių prisidėjo motoro veikimo defektai.“ Po dvejų metų „Lietuvos sparnuose“ A. Gustaitis įvardijo tai, ką nutylėjo oficialiose tyrimo išvadose, - Darius ir Girėnas žuvo... nes nenusileido laiku. Kas dar nutylėta Lituanicos katastrofos tyrimo akte?
Tapti pirmąja įgula, kuri perskris Atlantą nepakeitusi orlaivio ir greičiau negu per 72 vai., skatino Daily Mail 10 000 svarų sterlingų prizas. Tik septintas bandymas vainikuotas sėkme - Johnas Alcockas ir Arthuras Brownas 1919 m. birželio 14 d. pakilo iš Niufaundlando dvimotoriu sunkiuoju bombonešiu Viskers Vimy ir po 16 vai. 12 min. nusileido Airijoje.
Kai 1927 m. gegužės 20 d. Charlesas Augustus Lindberghas pagaliau sulaukė skrydžiui tinkamo oro, kovoje dėl Raimundo Ortegos 25 000 dolerių prizo trijose katastrofose jau buvo žuvę šeši vyrai ir dar trys sužeisti kitose avarijose.
Iš viso perskristi vandenyną bandė keturiasdešimt pilotų. Jų pastangų balansas - 21 mirtis. Vykdamas atostogų į Čikagą Steponas Darius ilgiau apsistojo didmiesčio gyvybe ir įvykiais šurmuliuojančiame Paryžiuje. Savo akimis jis matė Ch. A. Lindbergho triumfą, kai šis po 55 nemiegotų valandų ir 33,5 vai. skrydžio nusileido Le Buržė oro uoste - 150 000 žmonių džiūgavo taip, lyg Atlanto vandenyną jis būtų ne perskridęs, bet perėjęs vandeniu.
Apie Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą Lietuvos žmonės sužinojo per radiją tą pačią dieną, kai Lituanica pakilo, kitą dieną parašė laikraščiai. Apsvaigusi nuo pasididžiavimo, kad atskrenda ne šiaip lakūnai, bet JŲ sakalai, JŲ tautiečiai, JŲ didvyriai, 25 000 gerbėjų minia Aleksoto aerodrome dainavo „Atskrend sakalėlis...“
„Istorija apvirto aukštyn ratais...“ Akrobatinės grupės ANBO pilotas Robertas Noreika
„Įžvalgos pateiktos kaip bulvarinis skaitalas, turintis bestselerio požymių.“ Alytaus naujienų redaktorius Romas Burba
„Kitoks požiūris ir... kitokios išvados.“ Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius (2008-2019 m.) Remigijus Jankauskas
Informacija Autorius: Gintaras Šiurkus Leidėjas: Eurispauda Išleidimo metai: 2021 Knygos puslapių skaičius: 160 Formatas: 13x21, minkšti viršeliai ISBN ar kodas: 9786098261134 Žanras: Memuarai apie visuomenę, politiką
Nepavyko įkelti atsiėmimo pasiekiamumo
Pristatymas
Greitas prekių pristatymas arba vietinis atsiėmimas mūsų Londono parduotuvėje!
Vokiečių pranešime apie Lituanicos avariją teigiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl blogo oro ir žmogiškojo faktoriaus - didelio nuovargio ir ilgo skrydžio be pagalbos iš šalies. Lietuvių tyrimo akte, pasirašytame aviacijos komisijos pirmininko inžinieriaus pulkininko leitenanto Antano Gustaičio, žmogiškasis faktorius nutylėtas: „Katastrofa įvyko dėliai sunkių atmosferinių sąlygų, prie kurių prisidėjo motoro veikimo defektai.“ Po dvejų metų „Lietuvos sparnuose“ A. Gustaitis įvardijo tai, ką nutylėjo oficialiose tyrimo išvadose, - Darius ir Girėnas žuvo... nes nenusileido laiku. Kas dar nutylėta Lituanicos katastrofos tyrimo akte?
Tapti pirmąja įgula, kuri perskris Atlantą nepakeitusi orlaivio ir greičiau negu per 72 vai., skatino Daily Mail 10 000 svarų sterlingų prizas. Tik septintas bandymas vainikuotas sėkme - Johnas Alcockas ir Arthuras Brownas 1919 m. birželio 14 d. pakilo iš Niufaundlando dvimotoriu sunkiuoju bombonešiu Viskers Vimy ir po 16 vai. 12 min. nusileido Airijoje.
Kai 1927 m. gegužės 20 d. Charlesas Augustus Lindberghas pagaliau sulaukė skrydžiui tinkamo oro, kovoje dėl Raimundo Ortegos 25 000 dolerių prizo trijose katastrofose jau buvo žuvę šeši vyrai ir dar trys sužeisti kitose avarijose.
Iš viso perskristi vandenyną bandė keturiasdešimt pilotų. Jų pastangų balansas - 21 mirtis. Vykdamas atostogų į Čikagą Steponas Darius ilgiau apsistojo didmiesčio gyvybe ir įvykiais šurmuliuojančiame Paryžiuje. Savo akimis jis matė Ch. A. Lindbergho triumfą, kai šis po 55 nemiegotų valandų ir 33,5 vai. skrydžio nusileido Le Buržė oro uoste - 150 000 žmonių džiūgavo taip, lyg Atlanto vandenyną jis būtų ne perskridęs, bet perėjęs vandeniu.
Apie Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą Lietuvos žmonės sužinojo per radiją tą pačią dieną, kai Lituanica pakilo, kitą dieną parašė laikraščiai. Apsvaigusi nuo pasididžiavimo, kad atskrenda ne šiaip lakūnai, bet JŲ sakalai, JŲ tautiečiai, JŲ didvyriai, 25 000 gerbėjų minia Aleksoto aerodrome dainavo „Atskrend sakalėlis...“
„Istorija apvirto aukštyn ratais...“ Akrobatinės grupės ANBO pilotas Robertas Noreika
„Įžvalgos pateiktos kaip bulvarinis skaitalas, turintis bestselerio požymių.“ Alytaus naujienų redaktorius Romas Burba
„Kitoks požiūris ir... kitokios išvados.“ Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius (2008-2019 m.) Remigijus Jankauskas
Informacija Autorius: Gintaras Šiurkus Leidėjas: Eurispauda Išleidimo metai: 2021 Knygos puslapių skaičius: 160 Formatas: 13x21, minkšti viršeliai ISBN ar kodas: 9786098261134 Žanras: Memuarai apie visuomenę, politiką
Gaukite mūsų naujienas!
Prisiregistruokite, kad galėtumėte mėgautis nuolaidomis, išskirtiniais išpardavimais ir naujienomis apie mus.
Pasirinkus pasirinkimą bus atnaujintas visas puslapis.