Knygoje – pirmą kartą išverstos, sueiliuotos ir visos kartu publikuojamos žymaus romėnų filosofo Lucijaus Anėjaus Senekos tragedijos. Autorius stebina sugebėjimu originaliai jungti graikų ir romėnų kultūrų reiškinius. Jo dramose dera graikų mitologija, Aischilo, Sofoklio, Euripido tragedijų stiprus konfliktas su romėnišku šaunumu (virtus), deklamacijų retorika, magija bei barokiška vaizdų estetika. „Tragedijos" – fundamentalus veikalas, iš kurio mokėsi Renesanso, Baroko, Apšvietos ir Klasicizmo epochų dramaturgai. Viljamas Šekspyras, Žanas Rasinas, Grigalius Knapijus buvo įkvėpti Senekos talento atskleisti pykčio, liūdesio, baimės, pavydo kraštutines ribas. Šios tragedijos iki šiol veikia skaitytojus kaip aistrų terapija, žmogaus sielos gydymas menu. Tragedijas į lietuvių kalbą išvertė Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų ir graikų kalbų, Šv. Jeronimo premijos laureatė Dalia Dilytė (g. 1944). Anksčiau yra pasirodę jos Senekos filosofinių traktatų vertimai: „Apie pyktį" (2010), „Apie geradarystes" (2011), „Apie tai, kas svarbiausia. Pašnekesiai" (2011), „Laiškai Lucilijui" (2020) ir kiti. Tragedijų vertimo stilistikai poetiškumo teikia kai kur pavartoti ne visai įprasti, nekasdieniški, gal kiek primiršti, todėl teikiantys tekstui archajinį atspalvį lietuvių kalbos žodžiai, išreiškiantys antikinio kūrinio prasmę bei tai epochai būdingą lotyniško žodžio dvasią. Dr. Jovita Dikmonienė