XVIII amžiaus pradžia, Portugalijos imperija galios viršūnėje. Karalius Jonas pažada Mafroje pastatyti vienuolyną, jeigu jo sutuoktinė Marija, galimas daiktas, nevaisinga, pagimdys jam įpėdinį. Apie tą laiką vienarankis kareivis Baltazaras pamilsta Blimundą, raganos dukterį, turinčią akis, keičiančias spalvą, ir antgamtinių galių pažvelgti žmonėms į vidų. Vieną dieną jie sutinka labiausiai už viską gyvenime trokštantį skraidyti maištingos sielos dvasininką. „Vienuolyno kronika" – tai fantastine intonacija parašytas postmodernus istorinis romanas. Jame trys nepritapėliai – dvasininkas, užsigeidęs sukonstruoti skraidyklę, ir du jam tarnaujantys meilužiai Baltazaras ir Blimunda – rizikuoja būti nubausti inkvizitorių. Tačiau iš tiesų pagrindinis veikėjas – tai Mafros vienuolynas ir jo epocha. José Saramago (1922–2010) – portugalų rašytojas, 1998 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už „paraboles, kupinas fantazijos, užuojautos ir ironijos, kurios leidžia mums kaskart iš naujo nujausti nepagaunamą tikrovę". Portugalijos nacionaliniu epu laikoma „Vienuolyno kronika" lyginama su Michailo Bulgakovo, Umberto Eco ir Gabrielio García Márquezo kūriniais.