„Rūkas virš slėnių“ – neišsipildžiusios meilės romanas su charakteringais vyro ir moters paveikslais, jaunystės ir brandos džiaugsmais ir praradimais, jaudinančiomis likimų linijomis, įspūdingomis įvykių ir žodžių sąšaukomis. Laikas – nuo prieškario iki šių dienų – vaizduojamas tiek, kiek jis paliečia tikrą žmonių gyvenimą. Ir šviesų, ir tragišką. „Įvairių šalių knygų gyvenimo apžvalgininkai jau kelinti metai tvirtina, kad skaitytojus vėl traukia žmonių likimo istorijos: papasakok man ką nors svarbaus, ir tegul tas pasakojimas mane jaudina. Ar toks dabar yra ir lietuvių skaitytojas? O šis romanas – tikrai toks. Su žmogaus gyvenimu nuo – iki, su lemtinga meile, charakteringais vyro ir moters atvaizdais. Laikas – nuo prieškario iki šių dienų – vaizduojamas tik tiek, kiek jis paliečia romano žmones. Paprasti tai žmonės. Tartum taip iš įpročio reikėtų sakyti. Bet yra romanas, ir jie jau nėra paprasti. Talentingo pasakotojo apdovanoti polėkiais ir kritimais, jausmais ir apmąstymais, sūkuringais priešybių verpetais. Priešybių apkabinimas – tai išmintis ir menas. Varnėnas, tupintis ant likimo kirvio, į jo pražiotą snapelį šviečiantis saulės spindulys" – Valentinas Sventickas.