XXI a. viešoji diplomatija nebegali būti tiriama izoliuotai nuo šalies ženklodaros. Dviejų teorinių mokyklų simbiozė jau egzistuoja valstybių praktikoje, tačiau bendra ir sisteminga mokslinė (teorinė) prieiga išlieka vienu svarbiausių šios srities iššūkių. Taigi knygos teorinė pozicija siekia suderinti šiuos skirtingus požiūrius ir rasti jų sąlyčio bei sankirtos taškus. Knygoje norima įrodyti, kad tarpdalykinis šalies ženklodaros ir viešosios diplomatijos pozicijų taikymas leidžia kombinuotai tirti racionalų šalies įvaizdžio valdymą, kuris čia įvardijamas kaip šalies įvaizdžio politika.