Ar yra kas nors brangesnio už tautą ir tėvynę? Kiek kraujo galima pralieti už savo kraštą ir mylimą moterį? Vinco Pietario romanas ALGIMANTAS nepraranda aktualumo ir skaitytojus įtriaukia taip pat, kaip geriausių pasaulio klasikų romanai. XIII amžiaus pradžia. Keičiasi politinis Europos žemėlapis: vienos valstybės nyksta, kitos – tik pradeda augti. Iš slavų kunigaikščių apsuptų lietuvių genčių telkiama Lietuvos valstybė. Verda tarpusavio kovos – kunigaikštis Tranaitis bando vaduotis iš slavų įtakos, o jo brolis Aršusis, pasitelkęs tuos pačius slavus, siekia Lietuvos valdovo sosto. Per antpuolį Kirsnos pilyje Voluinės kunigaikščio Romano kariai nužudo kunigaikštį Tranaitį ir jo tėvą Mingailą, o mažą sūnų Algimantą pagrobia. Kunigaikščio tarnas Basasis pasiryžta ieškoti vaiko. Po dešimties metų randa jį Romano pilyje, pavadintą Danyla. Užaugęs Danyla pasivadina Ilgūnu ir bando grįžti į tėvynę, norėdamas atgauti savo žemes. Kelionėje įsimyli, veda, o grįžęs ima ruoštis žygiui prieš savo dėdę Aršųjį, vedusį svetimtautę ir priėmusį stačiatikių tikėjimą. Prasideda ilgai trunkančios Algimanto kovos su priešais ir sunkus, išbandymų kupinas kelias į Lietuvos valdovo sostą. Kaip susiklostys herojų likimai? Ar drąsa ir kilnumas nugalės priešų pinkles? Nusikelkite į XIII amžiaus Lietuvą, patirkite nuotykius, įsijunkite į kovas, pajuskite ištikimos draugystės ir meilės skonį... Kunigaikštis Algimantas neįkūnija jokio istorinio personažo, tačiau turi daug garsių LDK kunigaikščių bruožų (Mindaugo, Kęstučio), o jo prototipu laikomas Alšėnų kunigaikščio Jono Algimantaičio tėvas. Dauguma romano detalių – literatūrinė išmonė, tačiau įvykių seka paremta istoriniais faktais. „Algimantas" – ne tik V. Pietario, bet ir pačios epochos kūrinys, paminklas, pastatytas ties vienu iš staigių tautos istorinio kelio posūkių." – Lietuvių literatūros kritikas prof. Petras Bražėnas Vincas Pietaris (1850-1902) – lietuvių rašytojas, publicistas, lietuvių literatūros istorijoje svarbus tuo, kad yra pirmojo lietuviško romano autorius. Svarbiausiu jo kūriniu laikomas „Algimantas, arba lietuviai XIII šimtmetyje", kuris buvo išleistas po autoriaus mirties, 1904 m. Rašydamas romaną, V. Pietaris rėmėsi įvairiomis istorinėmis kronikomis, Naugardo, Pskovo, Hipatijaus metraščiais. Daug vietovių, minimų romane, turi realius prototipus, o pagrindinio herojaus Algimanto paveikslas sukonstruotas, remiantis garsiųjų LDK kunigaikščių (Mindaugo, Kęstučio) bruožais.