Šiame romane pasakojama apie 1964–1972 metus Lietuvoje (nors rasime ir šiek tiek Pasipriešinimo bei Atgimimo laikotarpių atšvaitų). Taigi stalinizmas – jau praeitis, o prasidėjęs atšilimas žadina gražesnio gyvenimo viltis, daugiau asmens laisvių. Tuo naiviai patiki nemaža dalis jaunuolių. Jie išmoksta mąstyti ideologinėmis klišėmis, pasijunta svarbiais komunizmo statybų epochos dalyviais, šviesios ateities kūrėjais, linkusiais ne įsiklausyti, bet atmesti kritiškesnę mintį ar skeptiškesnį požiūrį į savo optimizmą. Kūrinio siužetą autorius pina pasitelkdamas dviejų gretimų kartų (studento ir kandidato į mokslo daktarus) meilės istorijas. Romanas ganėtinai ryškiai atskleidžia to meto gyvenimo ypatumus, ideologinių lozungų ir kasdienės realybės priešpriešą.