Nėra reikalo man atsakinėti, aš gerai žinau šitą giesmelę: žydiškas nerimas, žydiškos aimanos, žydiška baimė, žydiška neviltis... Tiesiog voliojamasi bėdose, ir vis mažai, norima rasti širdžiai mielą geto klimatą ir svaiginantį pogromų malonumą! Rafaelis Šlemilovičius, po Antrojo pasaulinio karo gimęs Prancūzijos žydas, negali atsikratyti karo grėsmės ir persekiojimo nuojautos. Nuolat patekdamas į absurdiškas situacijas, blaškydamasis tarp perdėto savęs išaukštinimo ir neapykantos sau, įsiveldamas į abejonių keliančius santykius su netikėčiausiomis asmenybėmis, Šlemilovičius klaidžioja painiuose praeities ir dabarties labirintuose ir įpainioja juose skaitytoją. Tarp kandžios satyros ir daugiasluoksnio grotesko laviruojanti „Žvaigždės aikštė“ — tai sukrečiantis, ribas tarp realybės ir lakios vaizduotės kuriamos fikcijos praradęs pasakojimas, kurio pagrindinė ašis — jaunas žydas, ieškantis tikrojo savęs postholokaustinėje Vokietijoje.