Pirmojoje „New York Times“ bestselerių autoriaus Philipo Kerro trilogijos „Juodasis Berlynas“ knygoje „Kovo našlaitės“ (antroji - „Beveidis nusikaltėlis“, trečioji - „Vokiškas rekviem“) skaitytojams pristatomas Bernis Giunteris – buvęs policininkas, manęs, kad ketvirtojo dešimtmečio Berlyno gatvėse regėjo jau viską, kol ima dirbti privačiu sekliu ir kiekviena byla, kurios imasi, įtraukia vis giliau į šiurpius nacių subkultūros ekscesus.

Bernhardo Giunterio specializacija – dingusių asmenų, dažniausiai žydų, paieška. Turtingas pramonininkas nusamdo jį rasti dukros ir žento žudiką. Pora žuvo per neįkainojamo deimantų vėrinio vagystę.

Giunteris greitai įtraukiamas į didžiulį politinį skandalą, į kurį įsivėlę du Hitlerio pakalikai – Geringas ir Himleris. Ieškodamas nusikaltėlio Giunteris patenka į lavonines, perpildytas nacių aukų; į triukšmingus naktinius klubus; į olimpines žaidynes, kuriose juodaodis Džesis Ovensas sutaršo arijų rasinės viršenybės teoriją; į garsios aktorės buduarą, galiausiai į Dachau koncentracijos stovyklą. Grumtynės su gestapo agentais, susišaudymai su svetimoteriautojais, susidūrimai su įvairaus plauko nusikaltėliais ir lavonais netikėtose vietose verčia skaitytojus iki paskutinių puslapių spėlioti, kas gi žudikas.

„Kovo našlaitės“ – tamsiausias ir geriausias vadinamosios juodosios literatūros pavyzdys.

Taip pat skaitykite Philipo Kerro istorinį detektyvą „Bedvasis“ apie dar vieną itin įdomų Bernio Giunterio tyrimą.

Autorius: Philip Kerr
Serija: Juodasis Berlynas
Leidėjas: Briedis
Išleidimo metai: 2021
Knygos puslapių skaičius: 304
Formatas: 15x22, puskiečiai viršeliai
ISBN ar kodas: 9789955269014

Ištrauka:

1 SKYRIUS
Keistesnių dalykų nutinka tamsiose Didžiojo Įtikinėtojo svajose...
Šįryt Frydricho ir Medžiotojų gatvių kampe pamačiau du
vyriškius iš Sturmabteilung, sutrumpintai SA, – smogiamųjų
nacionalsocialistų partijos dalinių, – nusukančius laikraščio
„Der Stürmer“ stendą nuo pastato sienos. „Der Stürmer“ – antisemitinis žurnalas, kuriam vadovauja svarbiausias Reicho
žydų persekiotojas Julijus Štraicheris. Dėl vizualaus poveikio
šie stendai su pusiau pornografiškais nespalvintais piešiniais,
vaizduojančias arijų mergeles gašlių ilganosių pabaisų glėbyje,
dažniausiai patraukia ne itin didelio proto skaitytojus, nes šiek
tiek erotiškai juos jaudina. Garbingi žmonės į juos nežiūri. Šiaip
ar taip, tuodu vyrai padėjo stendą į savo sunkvežimio kėbulą
šalia kelių kitų. Savo darbą jie atliko ne per rūpestingiausiai,
nes kelių stendų stiklai buvo sudaužyti.
Po valandos tuos pačius du vyrus pamačiau nukabinančius
dar vieną „Der Stürmer“ stendą nuo tramvajų stotelės priešais
rotušę. Šįsyk prie jų priėjau ir paklausiau, ką jie daro.
– Dėl olimpiados, – paaiškino vienas. – Mums įsakyta juos
nukabinti, kad nepapiktintume užsienio svečių, atvyksiančių į
Berlyną pasižiūrėti olimpinių žaidynių