Štai prirašiau daugybę puslapių, ir jei kas paklaustų (o būtinai paklaus), apie ką knyga, nežinočiau, ką atsakyti. Gal... apie Gyvenimą – savo, kitų, gyvenančių ir mirusių. Banalu! – pasakytų kritikas. Tegu. Gal jis žino, kas yra Gyvenimas? Aš nežinau. Rašydama tą žodį GYVENIMAS prieš akis matau KELIĄ. Kelionė. Eini eini – vaikystė, jaunystė, branda, senėjimas, senatvė. Kelyje – sutikti žmonės. Vieni tik šmėsteli. Kiti – bent paklausia: „Kaip gyveni?" O dar yra tie, kurie net nulemia, kuria kryptimi eisi. Kokį pasirinksi kelią. Kas juos atsiunčia? Paslaptis. Kažkas sakė (neatmenu) maždaug taip: „Tavo gyvenimą nulemia tai, kiek gerų ar blogų žmonių sutinki Kelionėje." „Kur skrendi, vienišas paukšti" – dešimtoji Doloresos Kazragytės knyga˗dienoraštis. Joje, kaip visad atvirai, su humoru ir autoironija aktorė pasakoja, kas jos gyvenime įvyko 2017˗-2019 metais. Gastrolės su spektakliu „Didvyrių aikštė". Bičiulės padovanota staigmena ˗ dvi savaitės išsvajotame Izraelyje. Nuotykiai ir netikėtumai. Vasaros kaime. Maži kasdienybės stebuklai, kuriuos Doloresa Kazragytė taip moka pamatyti. Ir prisiminimai apie sutiktus žmones: artimus ir tolimus, išėjusius, bet vis dėlto esančius šalia, padėjusius pasirinkti kelią ir ėjusius drauge. Kelionė tęsiasi.