Sovietų Sąjungoje nebuvo tokios sferos, kurios nekontroliuotų KGB. Galingojo Valstybės saugumo komiteto dėmesys neaplenkė ir sporto, kuris, be viso kito, vertintas kaip ideologinės kovos ir propagandos priemonė. Vadinamoji sovietinė šachmatų mokykla visada buvo Komunistų partijos ir vyriausybės pasididžiavimas, o sovietų šachmatininkų pergalės tarptautinėje arenoje vertintos kaip sistemos pranašumo prieš „supuvusį kapitalistinį pasaulį" įrodymas. Tačiau tarp stipriausių SSRS šachmatininkų atsirado tokių, kurie nepanoro žengti koja kojon su sistema. Vieni pasiprašė politinio prieglobsčio Vakaruose, o kiti siekė legaliai emigruoti, visiškai nesitikėdami, kad teks pereiti devynis pragaro ratus. Partijos liepiama KGB organizavo jų persekiojimą ir terorizavimą, šalino iš turnyrų, visais įmanomais būdais bandė užtikrinti savo lojalių statytinių pergales prieš „išdavikus". Dar viena V. Popovo knyga – „Niekšų sąmokslas. Buvusio KGB papulkininkio užrašai".