Gyvename vieną gyvenimą, sapnuojame kitą, bet tas, kurį sapnuojame, ir yra tikrasis Lietuvių skaitytojams jau pažįstamos prancūzų rašytojos Annos Gavaldos naujausioje knygoje „Pramušti šarvus“ – septyni labai skirtingi ir sykiu panašūs apsakymai. Kiekviename kūrinyje vis kitas asmuo – gyvūnų prekių pardavėja, našlė, sunkvežimio vairuotojas, tėtis, architektas, įmonės vadovas, viengungis – pasakoja skaudžias, painias ir mįslingas vienatvės ir santykių istorijas. Šios jausmingos ir subtilios išpažintys, parašytos pirmuoju asmeniu, leidžia prisiliesti prie tikro tikrų žmonių gyvenimo – pramušti šarvus ir pamatyti kasdienybę nekasdienišku žvilgsniu. Man tai nėra istorijos, dar mažiau – personažai. Tai yra žmonės. Tikri žmonės. Jie kalbasi, kad aiškiau save pamatytų, kad atsiskleistų, imtų pasitikėti – pramuštų šarvus. Ne visi įstengia, tačiau gali bent pabandyti – tai labiausiai jaudino mane. Pretenzinga kalbėti apie savo pačios personažus prisipažįstant, kad jie jaudina, bet aš dar kartą kartoju: man tai nėra personažai, tai – žmonės, tikri, nauji žmonės, kuriuos šiandien patikiu jums. Anna Gavalda Neįtikėtinai gyva, įtraukianti kūryba. Nuostabiai talentingai subalansuotas džiaugsmas ir skausmas. Staigūs gyvenimo pokyčiai, mūsų klaidos ir pastangos prisitaikyti. Mūsų pakilimai ir nuosmukiai. Mūsų silpnybės, mūsų šarvų įtrūkimai. Ar visa tai įveikiama? Anna Gavalda šlifavo sakinius ir dialogus, siekdama tobulumo, o mes jos darbo ir pastangų nė nejaučiame. Džiuginantis užmojis. Alexandre Fillon, LIRE