Knygą „Blogos mergaitės dienoraštis“ pirmiausia turėtų perskaityti suaugusieji, kad prisimintų, kaip patys karstydavosi medžiais, kraustydavo mamos piniginę, įsikniaubę į pagalvę velniop siųsdavo savo gimdytojus ir sugebėdavo visiems sukelti begalę problemų. Knyga padės atsikvošėti šiems neseniai buvusiems paaugliams, kurie tapę „pavyzdingais“ tėvais reikalauja iš savo vaikų nesuprantamo, svetimo ir neįmanomo dalyko – gyventi ir mąstyti kaip jie. Knygos herojė – maištaujanti 15-metė Kotryna. Ar ji išties bloga mergaitė? Kotryna nuolat meluoja, dažnai pasiklysdama savo fantazijose, nuolat pykstasi su artimaisiais. Norėdama atkreipti draugių dėmesį, ji apsiskelbia esanti nėščia, bandydama prasimanyti pinigų, įsivelia į painią kriminalinę istoriją, ji bėga iš namų, atsitiktinai vaidina teatre ir netikėtai susiduria su tikra, nesuvaidinta tragedija – artimo žmogaus mirtimi... Herojės akimis autorė puikiai atskleidžia suaugusiųjų portretus, apnuogindama jų ego. Šmaikščiai, su kandžia paaugliška ironija Kotryna savo dienoraštyje pasakoja apie jų silpnybes, kurių vaikai turėtų nepastebėti, dažnai iškreiptus tarpusavio santykius. Herojės vienmečiai, paėmę į rankas „Blogos mergaitės dienoraštį“ ir pabėgę nuo suaugusiųjų, romaną sukramtys per vieną naktį... Apie autorę Kristina Gudonytė – žinoma scenarijų autorė, rašytoja, režisierė. Populiaraus televizijos filmo „Dvynukės“ herojės mūsų ekranuose atgijo K.Gudonytės dėka. Autorė rašo scenarijus daugeliui šiandieninių kultinių lietuviškų TV serialų, tokių kaip „Moterys meluoja geriau“, „Neskubėk gyventi“ ir „Nemylimi“. „Blogos mergaitės dienoraštis" – bene pati populiariausia Kristinos Gudonytės knyga, šiandien virtusi ir LRT televizijos serialu „Bloga mergaitė". Ji jau tapo ieškoma retenybe, nes vis nauji berniukai ir mergaitės tampa suaugusiaisiais, ir tai ne visada paprasta. O Kristina Gudonytė moka pasakoti apie jaunus žmones, ji daug bendrauja su jais ir supranta juos. Tai tikriausiai jos knygų herojų tikrumo paslaptis. Knyga išversta į rusų kalbą, sulaukė puikių vertinimų ir kelių laidų. Lietuvių kalba po kelerių metų pertraukos ji vėl sugrįžta.