Visi atsiliepimai Pradedančios autorės Austės Giedros kūrinys, kuris skatina mąstyti, samprotauti, kas yra meilė ir moralė. Vartojant išraiškingą kalbą ir kūrybiškai pasitelkiant tautos identiteto simbolius, atskleidžiamas skausmingas tapatybės ir žmogiškumo praradimas. Plėtojamos emigracijos, mokslo, darnos, tikėjimo, progreso, aukojimosi bei tarpusavio pagarbos temos, kūrinys turi išliekamąją meninę vertę ir yra vertingas indėlis į jaunųjų Lietuvos rašytojų kultūros gyvybingumą. "Austė apžvelgia savo gyvenimą – ne taip, kaip gyvenimas apžvelgia, pamažu mus per save pertempdamas, bet taip, kaip Austė apžvelgia gyvenimą, pamažu mus per jį pertempdama – asmeninį ir universalųjį, sudėtą iš daugelio gyvenimų ir į vieną sulydytą, kad geriau galėtume pajusti mūsų, proto bokštų, svyravimus ir nuopolius arba kitas, kiekvienam, atrodytų, originalias, bet iš tikrųjų visiems tas pačias ir tas pačias keblias ir nepaaiškinamas klaidas. Skaitykit šią knygą, nes tik įsigilinę į nepienburinišką pieno kaip švento indų skysčio esmę netruksite suprasti, kad buvote apgauti – laikas jums nurodė suskubti ir pamatyti iš Lietuvos žemės išlindusią ir troleibuso nepervažiuotą gėlelę, po minėtais indais nepavožtą, minėtų indų nesumindžiotą, bet pačios esančios inde ir inde, ir inde". Ramūnas Jaras