„Baskervilių šuo“ – geriausias sero Arthuro Conan Doyle'o (1859–1930) kūrinys apie žymiausio visų laikų seklio Šerloko Holmso ir jo bičiulio daktaro Vatsono nuotykius. Pusiau siaubo istorija, pusiau – prikaustantis detektyvas, ši knyga yra šedevras, pelnytai patenkantis į 200 labiausiai mėgstamų visų laikų britų istorijų sąrašą. Garsiojo detektyvo Šerloko Holmso prototipas buvo Edinburgo universiteto profesorius, chirurgas Josephas Bellas, dėstęs ir pačiam mediciną studijavusiam, vėliau rašytoju tapusiam A. C. Doyle’iui. J. Bellas tapo pirmuoju sekliu, kurio dedukciniais sugebėjimais ne kartą naudojosi policija. Profesorius atidžiai sekė Šerloko Holmso nuotykius ir konsultavo šių apsakymų autorių. Istorijos apie dedukcijos meistrą taip išgarsino A. C. Doyle’į, kad rašytojas, slegiamas skaitytojų reikalavimų tęsti apsakymus, netgi „nužudė“ savo herojų. Vis dėlto detektyvų mėgėjams nerimstant po devynerių metų A. C. Doyle’is vėl „prikėlė“ gudrųjį seklį iš mirusiųjų ir iš viso parašė penkiasdešimt penkis apsakymus bei keturias knygas apie Šerloką Holmsą ir ištikimąjį jo bičiulį daktarą Vatsoną.