Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry ) „Mažasis princas“ – literatūros klasika, knyga, nuolat minima tarp skaitomiausių, vertingiausių knygų vaikams, tačiau taip pat mielai, tik kiek giliau, skaitoma ir suaugusiųjų.

„Mažasis princas“ – tai filosofinė alegorinė pasaka, pirmą kartą išleista antrojo pasaulinio karo metu, 1943 metais. Pats knygos autorius sako, jog, nors ir pasaka, ji skirta suaugusiems, nes aprašomos vertybinės dilemos, žmogaus likimas ir pasirinkimai, santykių problemos.

Vis dėlto knyga gana greitai užkariavo vaikų širdis, o vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba teigia pastebėjęs, kad „Mažajį princą“ ypač mielai skaito jaunesni vaikai ir suaugusieji, bet ne paaugliai. K. Urbos teigimu, šios knygos tikrai nereikėtų atiduoti tik suaugusiems, nes, pasak jo, nuostata, kad vaikų literatūra turi būti labai paprasta ar primityvi, yra gerokai pasenusi.

Pagrindinis kūrinio veikėjas – Mažasis princas – auksaplaukis berniukas, keliaujantis po skirtingas planetas, ieškantis draugų ir bandantis pažinti tų planetų gyventojus, suprasti juos ir rasti atsakymus į daugybę jam kylančių klausimų – kartais vaikiškai naivių, tačiau labai tikslių ir svarbių. Jis sutinka įvairių planetų gyventojus, kurie dažniausiai įkūnija žmogiškąsias ydas ir parodo kelią vertybių link. Ką jau kalbėti apie ikoniškuosius epizodus su lape ir rože, kurie be moralizavimo moko draugystės ir santykių paslapčių.

„Jeigu, pavyzdžiui, ateisi ketvirtą valandą popiet, aš jau nuo trečios pradėsiu jaustis laimingas.“

Kūrinio pasakotojas – lakūnas, kurio lėktuvas nukrenta Sacharos dykumoje, kur jis ir sutinka Mažąjį princą. Šis pasakotojas turi labai daug bendro su knygos autoriumi Antuanu de Sent Egziuperi, antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiu karo žvalgybos aviacijoje ir nuo 12 metų susidomėjusiu aviacija.

Knygos „Mažasis princas“ autorius Antoine de Saint-Exupéry – prancūzų rašytojas ir lakūnas, gimęs 1900 m. Lione. Pirmą kartą lėktuvu į orą pakilo būdamas vos 12 metų ir nuo to laiko nenustojo domėtis aviacija, tapo profesionaliu lakūnu. Prieš pasaulinę šlovę dovanojusią knygą „Mažasis princas“ A. de Sent Egziuperi išleido knygas: „Pietų paštas“ (1929), „Naktinis skrydis“ (1931), „Žemė, žmonių planeta“ (1939), „Karo lakūnas“ (1942). Šios knygos išverstos į pagrindines pasaulio kalbas, taip pat į lietuvių kalbą. 1943 m. parašė knygą „Mažasis princas“, atnešusią jam pasaulinį pripažinimą, kuriuo pasidžiaugti autoriui teko labai neilgai. Rašytojas žuvo 1944 m. liepos 31 d. vykdydamas karinę užduotį.

Iš prancūzų kalbos vertė Pranas Bielauskas

ĮŽANGA

Kartą, kai man buvo šešeri, knygoje apie pirmykščią girią, pavadintoje Šiaip pasakojimai, pamačiau nuostabų paveikslėlį. Ten buvo nupieštas smauglys, ryjantis kažkokį žvėrį. Štai to piešinio kopija.

Knygoje buvo parašyta: „Smaugliai praryja visą savo auką nekramtydami, užtat jie negali nė krustelėti ir pusę metų miega ją virškindami".

Tada daug mąsčiau apie džiunglių nuotykius ir galiausiai spalvotu pieštuku man pavyko nupaišyti savo pirmąjį piešinį. Piešinį numeris 1. Jis atrodė taip:

Savo šedevrą parodžiau suaugusiems žmonėms ir paklausiau, ar jiems mano piešinys baisus. Jie atsakė:

- Kodėl skrybėlė turėtų būti baisi?

Bet aš buvau nupiešęs ne skrybėlę, o smauglį, kuris virškina dramblį. Tada nupiešiau vidų, kad suaugusieji galėtų suprasti. Jiems visada reikia paaiškinti. Mano piešinys numeris 2 atrodė taip:

Suaugusieji man patarė nepiešti smauglių nei iš išorės, nei iš vidaus, o verčiau domėtis geografija, istorija, aritmetika ir gramatika. Todėl būdamas še-šerių atsisakiau puikios dailininko karjeros. Patyręs nesėkmę su piešiniais numeris 1 ir numeris 2, labai nusiminiau. Suaugusieji niekad nieko nesupranta patys, o vaikams pabosta visą laiką jiems aiškinti ir aiškinti...

Tad turėjau rinktis kitą profesiją ir išmokau vairuoti lėktuvus. Apskridau jais beveik visą pasaulį. Ir geografija man iš tikrųjų labai pravertė. Aš įstengdavau iš pirmo žvilgsnio atskirti Kiniją nuo Arizonos. Tai labai naudinga, jei pasiklysti naktį.

Per savo gyvenimą man teko be galo daug bendrauti su begale rimtų žmonių. Aš ilgai gyvenau tarp suaugusiųjų. Prisižiūrėjau į juos iš labai arti, bet mano nuomonė apie juos ne kaži kiek pagerėjo.

Kai sutikdavau suaugusįjį, kuris man atrodydavo truputį nuovokesnis už kitus, išbandydavau jį savo piešiniu numeris 1, kurį išsaugojau. Norėdavau sužinoti, ar tas žmogus iš tikrųjų ką nutuokia. Bet visada išgirsdavau tą patį atsakymą: „Tai skrybėlė". Todėl daugiau nebesikalbėdavau su juo nei apie smauglius, nei apie pirmykščias girias, nei apie žvaigždes. Nusileisdavau iki jo lygio, ir mudu šnekėdavomės apie bridžą, golfą, politiką ir kaklaraiščius. Ir tas suaugėlis būdavo labai laimingas susipažinęs su tokiu protingu žmogumi...

***

– Kas tu? – paklausė mažasis princas. – Tu labai graži...
– Aš lapė, – atsakė lapė.
– Eikš, pažaisk su manimi, – pasiūlė jai mažasis princas. – Man taip liūdna...
– Aš negaliu žaisti su tavimi. Aš neprijaukinta, – pasiteisino lapė.
– Ak! Atleisk, – atsiprašė mažasis princas.
Bet pagalvojęs pridūrė:
– O ką reiškia „prijaukinti“?

Keliaukite į dykumą kartu su lėktuvo pilotu bei mažuoju princu ir kartu pieškite patį gražiausią avinėlį, skaičiuokite žvaigždes, grožėkitės saulėlydžiais, jaukinkite lapę ir ieškokite šulinio atsigaivinti. Tam, kad atsidurtumėte pasakoje, tereikia atsiversti šią knygą.

Ir nepamirškite kartais skaitydami užsimerkti – juk geriausiai galima matyti tik širdimi.

Iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė

Autorius: Antuanas de Sent Egziuperi
Serija: Mažasis princas
Leidėjas: Nieko rimto
Išleidimo metai: 2020
Knygos puslapių skaičius: 44
Formatas: 24x30, kieti viršeliai
ISBN ar kodas: 9786094416033