Tikroji meilė neturi nei taisyklių, nei veido. Visos Rianon dienos pilkos ir vienodos. Ji mano mylinti savo šaltą ir visada abejingą vaikiną Džastiną, net priprato prie jo keistų nuostatų: mano automobilis, mano muzika; einame ten, kur noriu aš; darome tai, ko aš užsigeidžiu. Rianon tylomis susikūrė savų taisyklių stengdamasi išvengti kasdienių konfliktų: niekuomet per daug neįkyrėti; vengti gadinti jam nuotaiką; nepuoselėti didelių vilčių. Bet vieną dieną viskas pasikeičia. Staiga jai leidžiama klausytis savo mėgstamos dainos Džastino automobilyje. Atrodo, kad jis pirmą kartą į ją žiūri su meile, švelnumu, nuoširdžia šypsena ir net leidžia jai kalbėti ir atidžiai klausosi! Juodu praleidžia tobulą dieną, kurios kitą rytą Džastinas nebeprisimena... Sutrikusi ir prislėgta, Rianon ima viskuo abejoti. O tada netikėtai pasirodžiusi nepažįstamoji pasako jai, kad Džastinas, su kuriuo ji praleido nuostabią dieną ir pasijuto tikru žmogumi, iš tiesų nebuvo... Džastinas.