1901 metų sausis, diena po karalienės Viktorijos mirties: dvi šeimos lanko gretimus kapus prašmatniose kapinėse. Vieną kapą puošia sentimentalus angelas, o kitą – įmantri urna. Voterhausai garbina velionę karalienę ir tvirtai laikosi karalienės Viktorijos laikų tradicijų; Koulmanai žengia į modernesnę visuomenę. Abiejų šeimų nepritarimui, šeimos neatskiriamai susiejamos, kai kapinėse susidraugauja jų dukterys. Ir dar blogiau: susidraugauja su purvinu duobkasio sūnumi. Mergaitėms augant, įsibėgėja naujasis amžius, arklius pakeičia automobiliai, o vietoj dujų apšvietimo atsiranda elektra, šalis ištrūksta iš engiančių karalienės Viktorijos laikų prieblandos į auksinę karaliaus Eduardo VII vasarą. Graži ir gyvenimu nusivylusi ponia Koulman ima siekti didesnės asmeninės laisvės ir sulaukia pragaištingų pasekmių, kurios Koulmanų ir Voterhausų gyvenimus pakeičia visam laikui.