Per Antrąjį pasaulinį karą naciai privertė užsiimti prostitucija mažiausiai 34 tūkstančius moterų. Nepaisant faktų, įrodančių seksualinį moterų išnaudojimą viešnamiuose, Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo apibrėžtose nuostatose tai nebuvo laikoma nusikaltimu žmonijai. Po karo seksualinės vergijos aukos nesulaukė užuojautos ir supratimo, baiminosi būti apkaltintos bendradarbiavusios su priešu. Daugelis jų buvo viešai žeminamos ar linčiuojamos nuskutant, ištepant degutu ir išvoliojant plunksnose. Doros Saimon širdis mirė per karą. Jos kūnas tebegyvena Londone, rūpinasi senu sodu ir stengiasi išvengti bet ko, galinčio priminti praeitį. Per karą į šipulius sudužo ir Džo O'Klerio tikėjimas. Jis prižiūri atokų Džersio salos ūkį, padeda ligotam jo šeimininkui ir leidžia dienas lyg atsiskyrėlis. Jaunos moters laiškai sutrikdo apgaulingą dviejų žmonių ramybę. Kas iš tiesų toji Barbara Humel ir kodėl ji taip atkakliai siekia išsiaiškinti moters blunkančioje fotografijoje, kurią rado tarp mirusios motinos daiktų, tapatybę? Ši istorija yra apie meilę, išdavystę, išlikimą ir kaltę. Apie gebėjimą išgyventi karo baisumus ir atleisti sau pačiam. --- „Pastarojo meto romanuose, pavyzdžiui, „Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugijoje" (The Guernsey Literary and Potato Peel Pie Society), nagrinėjama okupacijos tema, tačiau nė viename neatskleidžiama tokia jos gelmė kaip Mary Chamberlain „Paslėptoje"... Autorė, pindama dabartį su praeitimi, žingsnis po žingsnio sumaniai parodo gyvenimo negailestinguose okupacinės valdžios gniaužtuose realybę." – The Sunday Times APIE AUTORĘ Mary Chamberlain – rašytoja ir istorikė. Debiutinis jos romanas „The Dressmaker of Dachau" buvo išleistas 18 šalių. Ji yra negrožinės literatūros apie moterų padėtį bei Karibų istoriją autorė. Gyvena Londone su vyru politikos teoretiku Steinu Ringenu.