Knygos autorius, nenuilstantis keliautojas ir menininkas, vis grįžta į keistai patrauklų, mums gana tolimą ir svetimą pasaulį, kuriame atsigauna jo akys ir kalnų bei pusdykumių pasiilgstanti širdis. Šį sykį jis klajoja po Azerbaidžaną, stebi jo gyventojus, jų buitį, švelniai ir geranoriškai atskleidžia jų rytietišką charakterį, tapo kalnų šalies peizažus. Marius Abramavičius Neboisia – tai tas, kuris kuria nebijodamas, – kuria save ir savo gyvenimą, kuria keliaudamas po pasaulį, tapydamas, keldamas aitvarus ir didžiules vėliavas, kuria statydamas akmeninius bokštus, fotografuodamas ir filmuodamas. Dar kartais spėja užrašyti tekstus bei poeziją, kuri ateina ir atsiveria jam keliaujant po įvairiausias pasaulio šalis: Iraną ir Norvegiją, Graikiją ir Gruziją, Japoniją ir Suomiją, Švediją ir Italiją, Kubą ir Senegalą, Ukrainą ir Tibetą... Šį kartą Marius pristato Azerbaidžaną – šalį, apie kurią, rodos, visi yra girdėję, tačiau mažai kas žino jos realybę. Autorius atveria situacijas, žmonių nuotaikas ir jausmą, kuris apima patekus į paslaptingą kanjoną, bei potyrius, užplūstančius pamačius besiveržiančią iš žemės ugnį.