{"title":"Senosios Lietuvos istorija ir etnografija","description":"","products":[{"product_id":"sapoka-a-lietuvos-istorija-kolekcinis-leidimas","title":"Šapoka A. Lietuvos istorija. Kolekcinis leidimas XXL dydžio","description":"\u003cp\u003ePirmą kartą per visą Lietuvos istoriją – legendinė žinomiausio Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos knyga LIETUVOS ISTORIJA pasirodo įspūdingu XXL dydžio, riboto tiražo, numeruotu (1\/1499) kolekciniu leidimu su specialiais metalo kampais, trispalve šilko juostele ir Žalgirio mūšį vaizduojančia spalvota puslapių briauna – tai tobula dovana kiekvienam tikram Lietuvos patriotui su auksu įspaustu jo vardu ant šios ypač gražios ir vertingos knygos viršelio! Nepraleiskite galimybės įsigyti iš anksto PIGIAU ir garantuotai gauti ANKSČIAU, nei pasirodys bet kur kitur.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eJums atiteks unikali knyga:\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eBeveik 2 kg XXL įrištas leidimas\u003cbr\u003ePersonalizacija (Jūsų pageidaujamas vardas, įspaustas AUKSU viršelyje!)\u003cbr\u003eApsauginiai metalo kampai su Gediminaičių stulpais\u003cbr\u003eĮspūdingi lapai su Žalgirio mūšio paveikslu, unikaliai atspausdintu ant knygos puslapių briaunos\u003cbr\u003eViduramžių valdovų portretai priešalapiuose\u003cbr\u003eTrys šilko juostelės: geltona, žalia ir raudona\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e„Tautos nebūna išžudomos, jos miršta pačios. Lietuvių tauta nemirs, nes gyva jos dvasia.“ – Adolfas Šapoka\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eDar 1936 m. Adolfas Šapoka pirmasis parengė lietuvių istorikų rašytą „Lietuvos istoriją“, kaip jis pats nurodo, be kaimynų simpatijų ir antipatijų. Tai iki šiol nepralenktas veikalas, kuriame aiškiai ir glaustai pateikiama visa Lietuvos istorija nuo paleolito iki leidinio pasirodymo laikų. \u003cbr\u003e\u003cbr\u003eLIETUVOS ISTORIJA – tai lietuvių Laisvės simbolis. Sovietmečiu daugybė tautiečių traukdamiesi į Vakarus kartu pasiėmė ne ką nors kitą, bet būtent „Lietuvos istoriją“, o likę okupuotoje Lietuvoje paslapčiomis ją skaitė ir tokiu būdu išsaugojo savastį. Atkūrus nepriklausomybę „Lietuvos istorijos“ reikšmė neblėso – ji ir toliau žadino patriotinius jausmus ir vienijo tautą. Šiandien dėl neramumų kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje knyga išlieka svarbi kiekvienam lietuviui kaip neišsenkantis vilties ir stiprybės šaltinis.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003e„Kai 1944 m. liepos 9 d. ketinome apleisti Kauną, kadangi Raudonoji armija jau siekė Kauno priemiesčius, kiekvienas besitraukiantis su savimi ėmė tai, kas išsaugotina. Ką gi padariau aš? Iš savo kambario paėmiau vienintelę knygą – Adolfo Šapokos redaguotą „Lietuvos istoriją“, suvyniojau ją į tolį, įdėjau į medinę dėžę ir užkasiau ją prie obels. Man, jaunam gimnazistui, ji buvo labai brangi, aš tikėjausi, kad ją reikia išsaugoti, kadangi maniau greit grįšiąs ir ją atkasiąs. Tas „atkasimas“ užtruko 50 metų. Šiandien didžiuodamasis galiu pasakyti, kad tai padariau pirmosiomis atgimimo dienomis, finansuodamas šios knygos leidimą 300 000 egzempliorių tiražu. Manau, kad „Lietuvos istorija“ turi būti pagrindas mums visiems.“ – Prezidentas Valdas Adamkus\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eLietuvių istorikas Adolfas Šapoka gimė 1906 m. vasario 13-ąją Grybeliuose, Utenos valsčiuje. 1929 baigė Lietuvos (dabartinį Vytauto Didžiojo) universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, po to žinias gilino Prahos ir Stokholmo universitetuose. 1932–1943 m. dėstė Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. 1944-ųjų birželį su šeima pasitraukė į Vokietiją, o 1948-aisias apsigyveno Kanadoje, kur aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, bei toliau tęsė istoriko darbą. Mirė Toronte, 1961 m. Parašė daug studijų ir monografijų Lietuvos istorijos tema, tačiau reikšmingiausia lietuvių istoriografijoje A. Šapokos ir kitų jaunų istorikų pirmą kartą parašyta mokslinė sintetinė „Lietuvos istorija“, išleista 1936-aisas. Dėl šio veikalo didelio populiarumo įsigalėjo pavadinimas – Šapokos istorija.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44039141490925,"sku":"9786094841019","price":55.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/mail_1.jpg?v=1702293493"},{"product_id":"sapoka-a-kucinskas-kucas-a-krasauskaite-m-slezas-p-batura-r-suziedelis-s-dedinas-v-ivinskis-z-vytautas-didysis","title":"Šapoka A. Kučinskas-Kučas A. Krasauskaitė M. Šležas P. Batūra R. Sužiedėlis S. Dėdinas V.  Ivinskis Z. Vytautas Didysis","description":"\u003cp\u003eKunigaikštis Vytautas Didysis, valdęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę 1392-1430 metais, buvo vienas reikšmingiausių mūsų šalies valdovų istorijoje. Jo gyvenimas bei mirtis vis dar yra aplipę įvairiais mitais. Autoriai Adolfas Šapoka, Antanas Kučinskas-Kučas, Marija Krasauskaitė, Paulius Šležas, Romas Batūra, Simas Sužiedėlis, Valentinas Dėdinas bei Zenonas Ivinskis parengė itin išsamią, naujais faktais papildytą knygą „Vytautas Didysis“, kurioje bando pažvelgti į šio žmogaus gyvenimo istoriją bei darbus.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eDidžiojo kunigaikščio Vytauto įtaka Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei nenuginčijama ir juntama net iki šių dienų. Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350-tus metus. 1386-tais metais krikštą priėmęs vyras netrukus tapo Lenkijos karaliaus Jogailos vietininku LDK.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eTurbūt kiekvienas istorijos mylėtojas žino, kad viena reikšmingiausių pergalių kovojant prieš ilgus metus šalį niokojusius kryžiuočius buvo pasiekta 1410-tais metais Žalgirio mūšyje. Čia Vytauto ir Jogailos kariuomenė visam laikui palaužė Kryžiuočių ordino galybę. Po Žalgirio mūšio kryžiuočių pavojus mūsų šaliai nebebuvo toks grėsmingas, o Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei atsirado galimybė užmegzti diplomatinius santykius su kitomis Europos šalimis.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eVytautą Didįjį ketinta karūnuoti ir jis būtų tapęs antruoju Lietuvos karaliumi istorijoje. Deja, karūnavimas neįvyko, bet didžiojo kunigaikščio įtaka buvo jaučiama visoje Europoje. Šis valdovas išplėtė mūsų šalies valdas nuo Baltijos iki Juodosios jūros.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eIstorinių faktų žinoma daug, tačiau Vytauto asmenybė išlieka mįsle. Jo gyvenimas ir mirtis apipinti legendomis, o istorikai jo valdymo būdus vertina prieštaringai. Knyga „Vytautas Didysis“ leidžiama 590-ųjų kunigaikščio mirties metinių progą. Pusės tūkstančio puslapių tyrimas bando atskleisti koks iš tiesų buvo tas vyras, kuris neleidžia pamiršti Lietuvos galybės bei įkvėpė daugybę legendų, poetų bei menininkų. Vytauto Didžiojo vardu pavadintas universitetas Kaune. Jam pastatyta daugybė paminklų. Tarpukario metais Lietuvoje netgi buvo švenčiama neįvykusio Vytauto karūnavimo diena.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eApie valdovo idealu laikomą Vytautą parašyta ne viena knyga, tačiau dar joks veikalas nebuvo toks išsamus, kaip autorių Adolfo Šapokos, Antano Kučinsko-Kučo, Marijos Krasauskaitės, Pauliaus Šležo, Romo Batūros, Simo Sužiedėlio, Valentino Dėdino bei Zenono Ivinskio parengtas tyrimas „Vytautas Didysis“. Ši knyga skirta biografijų mėgėjams, studentams ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos istorija.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAutorius: Adolfas Šapoka, Paulius Šležas, Simas Sužiedėlis, Antanas Kučinskas-Kučas, Marija Krasauskaitė, Romas Batūra, Valentinas Dėdinas, Zenonas Ivinskis\u003cbr\u003eLeidėjas: Obuolys\u003cbr\u003eIšleidimo metai: 2020\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius: 464\u003cbr\u003eFormatas: 14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas: 9786094841118\u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44039236092141,"sku":"9786094841118","price":18.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/products\/3838.jpg?v=1680189768"},{"product_id":"baranauskiene-i-lietuvos-valdovu-paslaptys-kestutis-ir-birute","title":"Baranauskienė I. Lietuvos valdovų paslaptys: Kęstutis ir Birutė","description":"\u003cp\u003eMindaugas, Gediminas, Vytautas – Lietuvos kunigaikščiai, kurių gyvenimo ir valdymo būdas iki smulkmenų narstomas istorikų. Tačiau ne mažiau svarbus vadovas buvo ir kunigaikštis Kęstutis, kurį pažinti kviečia istorikė Inga Baranauskienė, parengusi mitus griaunančią knygą „Lietuvos valdovų paslaptys“.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKo gero Kęstučio ir Birutės meilės istorija gali konkuruoti tik su Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanu. Skandalingas dievams tarnauti pasišventusios vaidilutės Birutės pagrobimas tapo legenda ir buvo, ko gero, romantiškiausia tų laikų meilės istorija. Inga Baranauskienė siūlo išsamiau susipažinti anuometiniais įvykiais, tačiau knygos „Lietuvos valdovų paslaptys“ istorija yra ne tik apie tai.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eGedimino sūnus. Vytauto tėvas. Regis, sunku istorijos puslapiuose konkuruoti su tokiais vardais. Tačiau Kęstutis tikrai nebuvo nustumtas į šešėlį, nors valdžią visą gyvenimą dalinosi su savo broliu Algirdu.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKunigaikščio gyvenimas buvo iš tiesų spalvingas. Jis rengė perversmus, laužė priesaikas, nuožmiai kovojo, o grobdamas vaidilutę nepaisė tuometinių tradicijų. Skamba, lyg valdovas būtų neturėjęs skrupulų, tačiau, vis dėlto, Kęstutis pagarsėjo kaip garbingas lyderis, kurį gerbė net ir jo nuožmiausi priešai. Kęstutis buvo paimtas į kryžiuočių nelaisvę, o kunigaikščio pabėgimas iš Marienburgo tvirtovės – dar vienas intriguojantis ir romantiškomis detalėmis apipintas pasakojimas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAutorės Ingos Baranauskienės knygos veikėjai yra realūs žmonės – istorinės asmenybės. Siužetas – tikri istoriniai įvykiai. Tačiau istorikė griauna mitus ir skaitytojams dovanoja pasakojimą apie nepaprastus nuotykius, drąsius vyrus, mylinčias moteris ir to meto politinius užkulisius bei intrigas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e„Lietuvos valdovų paslaptys“ – visiems istorinio žanro knygų gerbėjams, kurie domisi Lietuvos praeitimi ir svarbiomis mūsų šalies asmenybėmis bei jų palikimu.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInga Baranauskienė – istorikė, knygų autorė. Skaitytojai jos parengtus įdomius tekstus apie įvairius istorinius įvykius ras ne tik knygose, bet ir žiniasklaidos portaluose.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eTrumpas aprašymas teigia, kad knyga patiks istorinių knygų gerbėjams bei skaitytojams, kuriems įdomu daugiau sužinoti apie žymias asmenybes. Jei tai jūs – kviečiame knygą įsigyti internetu! Rūpi kitokios knygos? Knygyno asortimentas platus, kainos geros, tad tikrai rasite, ką pirkti online. Geriausias rekomendacijas aptiksite tarp skaitytojų atsiliepimų ir apžvalgų. Taip pat pavartykite ištraukas, peržiūrėkite santraukas, aprašymus, atsižvelkite į puslapių skaičių bei aplankykite akcijų ir išpardavimų skiltį. Turime daug gerų knygų pigiau!\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAutorius: Inga Baranauskienė\u003cbr\u003eLeidėjas: Obuolys\u003cbr\u003eIšleidimo metai: 2020\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius: 272\u003cbr\u003eFormatas: 14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas: 9786094842047\u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44039272431853,"sku":"9786094842047","price":17.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/products\/4456.jpg?v=1680190771"},{"product_id":"kapleris-i-iliustruota-lietuvos-istorija-nuo-priesistores-baltu","title":"Kapleris I. Iliustruota Lietuvos istorija. Nuo priešistorės baltų","description":"\u003cp\u003eKas valdė pagonišką Lietuvos didvalstybę: karaliai ar didieji kunigaikščiai?\u003cbr\u003eKada ir kur lietuviai, lenkai, baltarusių ir ukrainiečių protėviai drauge sutriuškino grobikus maskvėnus?\u003cbr\u003eAr Lietuva turi savąją Romeo ir Džuljetos meilės istoriją?\u003cbr\u003eKokius tolimus kraštus aplankė baroko klajoklis Radvila Našlaitėlis?\u003cbr\u003eDėl ko žlugo bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eLeidykla „Briedis“ pristato antrąjį, papildytą ir pataisytą dr. Igno Kaplerio „Iliustruotos Lietuvos istorijos“ leidimą. Skaitytojai čia ras visko: lūžinių mūsų praeities įvykių, epochinių pergalių, kultūros laimėjimų, kasdienio gyvenimo epizodų ir įdomybių, didžių mūsų moterų ir vyrų. Pirmasis knygos tomas skirtas seniausiai Lietuvos istorijai nuo priešistorės baltų iki Lietuvos karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikų. Tautos ir Lietuvos valstybės egzistencijos pagrindas – lietuvių istorinė sąmonė – nuolatos keitėsi. Šiandien viešojoje erdvėje skamba nuomonės, jog Lietuvos istoriją reikia perrašyti, atsisakyti tautinio atgimimo laikais sukurto didžiojo pasakojimo apie lietuvių tautos ir jos kančių istorijoje išskirtinumą. Nesibaigiančių ginčų dėl praeities fone „Iliustruotos Lietuvos istorijos“ autorius siūlo išeitį – į lietuvių tautos istorinę sąmonę sugrąžinti visą Lietuvos istoriją, parodant garbingą jos vietą europinės civilizacijos kontekste. Rašistinės Rusijos keliamų grėsmių akivaizdoje kartu su kitomis iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvės kilusiomis moderniomis tautomis istorijoje reikia ieškoti daugiau vienybės nei skirtumų. Kartu remtis moksliniais faktais ir nebijoti kritiškai vertinti praeities įvykių, pasak istoriko Z. Ivinskio, turėti „drąsos tarti ir tiesos žodį, jei kam ir nebūtų malonu“.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKnygos autorius yra Vilniaus universiteto Istorijos ir Komunikacijos fakultetų absolventas, besidomintis istorijos didaktika, paveldo komunikacija ir muzeologija, parašęs populiarių istorijos vadovėlių bei mokymo priemonių.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Ignas Kapleris\u003cbr\u003eLeidėjas:    Briedis\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2022\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    288\u003cbr\u003eFormatas:    26x27, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094940033\u003cbr\u003eŽanras:    Lietuvos istorija\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Briedis","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44039293272301,"sku":"9786094940033","price":45.4,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/products\/4979.jpg?v=1680191606"},{"product_id":"bumblauskas-a-bumblauskas-m-lietuvos-istorija-paaugusiu-zmoniu-knyga-2-dalis","title":"Bumblauskas A. Bumblauskas M. Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga. 2 dalis","description":"\u003cp\u003eKodėl Lietuvoje keliamos dvi vėliavos: tautinė trispalvė ir senąją Lietuvą atstovaujanti istorinė vėliava su Vyčiu raudoname fone? Koks santykis tarp šių vėliavų, koks ryšys tarp senosios ir naujosios Lietuvos? Apie visa tai kalbama II Lietuvos istorijos dalyje „Ilgasis XIX amžius\".\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠi dalis tęsia pasakojimą apie Lietuvos praeitį paaugusiems žmonėms, paaugliams, bet ji tikrai bus įdomi ir istorija besidomintiems suaugusiems. Pagrindinis knygos autorių tikslas – papasakoti istoriją, regimą paauglio akimis ir išmokyti pastebėti istorijos, kultūros ženklus savo kasdienėje aplinkoje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eII Lietuvos istorijos dalis skirta XIX amžiui. Šis amžius – tai pereinamasis laikas nuo senosios Lietuvos istorijos, kuri baigėsi Abiejų Tautų Respublikos padalinimu 1795 m., iki naujosios, tautinės Lietuvos atsiradimo 1918 vasario 16 d. Tai kovų už valstybės laisvę ir tautinio atgimimo laikai. Mums svarbu parodyti, kaip per šį amžių pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir lietuvio supratimas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKaip ir pirmoje istorijos dalyje daug dėmesio skiriama kasdieniam žmonių gyvenimui, skirtingų kultūrų sąsajoms, istorinių asmenybių likimams. Knygoje apstu įdomių, dar negirtėtų mūsų krašto istorijos faktų, nematytų vaizdų. Jie pateikiami intriguojamai, kad pakurstytų jaunųjų skaitytojų smalsumą. Tai padeda perprasti Lietuvos istoriją, ugdo pilietiškumą ir vertybes, skatina savarankiškai tyrinėti, kritiškai vertinti įvairius procesus, greičiau atrasti reiškinių ir įvykių sąsajas, pagaliau – apmąstyti savo kartos uždavinius ir vietą garbingų Lietuvos kartų grandinėje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eIstorikų Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga\" antroji dalis skirta XIX amžiui. Čia kalbama apie tai, kaip per šį amžių pasikeitė Lietuvos ir lietuvio supratimas, aptariama tų laikų kultūra, lietuvių padėtis, kovos už laisvę, tautinės savimonės formavimasis, svarbių to laikotarpio asmenybių likimai. Knyga ypač gausiai iliustruota, pritaikyta jaunajam skaitytojui, bet įdomi ir suaugusiems, paranki mokytojams.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003ePagalba mokytojui\u003cbr\u003ePasitelkus šią knygą galima paįvairinti mokymo procesą, praturtinti pamokų medžiagą ne tik intriguojančiais siužetais ar įdomiais faktais, taip pat užuominomis skatinančiomis savarankiškai tyrinėti, vertinti istorijos faktus.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003ePagalba mokiniui\u003cbr\u003eLeidinys ne tik sudomins mūsų valstybės istorija, patenkins žinių troškimą, bet ir padės mokytis: prie paauglio patirčių priartinta medžiaga, vaizduotę žadinančios užduotys leis daug lengviau perprasti mokykloje dėstomas Lietuvos istorijos temas, įpratins kritiškai vertinti įvairius procesus, greičiau atrasti reiškinių ir įvykių sąsajas, pagaliau – apmąstyti savo kartos uždavinius ir vietą garbingų Lietuvos kartų grandinėje.\u003c\/p\u003e","brand":"Baltos lankos","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44039303037165,"sku":"9786094701283","price":23.9,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/products\/5208.jpg?v=1680192019"},{"product_id":"rakutis-v-pries-panyrant-i-sutemas-lietuva-xviii-amziuje-kai-ir-lenkija-ir-varsuva-buvo-musu","title":"Rakutis V.  Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų","description":"\u003cp\u003eAr Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus lyderis? Pasakyčiau taip: lyderių, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio? Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi tarpusavyje Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes? O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eIstorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir į patirtį.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eV. Rakutis paprastai, lyg šnekučiuotumėtės vakarodami savo namuose, pasakoja apie XVIII amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – bei jos visuomenę. Ne tik dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius bei jų pasekmes, bet ir veda paraleles su šiandiena. „Turime suprasti, kad, neišstudijavę, neperpratę XVIII amžiaus, esame pasmerkti kartoti tas pačias klaidas. Mes vis dar norime gyventi ramiai ir tykiai kaip tada, valdovo Augusto III laikais. Vis dar tikimės, jog kas nors kitas turi mus ginti, o ne mes patys, ir apskritai – esą jeigu mes nepulsime, tai ir mūsų nepuls. Čia vis iš XVIII amžiaus ateinančios kvailystės. Juk ir andai tikėjome, kad Austrija turi mums padėti. Bet, va, ir nepadėjo, kiti jai geriau pasiūlė. Dabar vėlgi labai daug tikimės iš draugų, esame įstoję į kolektyvinę gynybinę sąjungą, ir tai teisinga. Tačiau jeigu patys nesirūpinsime savo gynyba, kaip sąjungininkai supras, kad interesas abipusis?“ – svarsto V. Rakutis.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eValdas Rakutis – karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas, Klaipėdos universiteto profesorius.\u003cbr\u003e1989–2003 su pertraukomis dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje.\u003cbr\u003e1991–1996 tarnavo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinėje.\u003cbr\u003e1996–2003 dėstė Vytauto Didžiojo universitete. Šio universiteto ir Lietuvos karo akademijos Karo istorijos centro įkūrėjas ir direktorius (2002–2009).\u003cbr\u003e2009–2014 Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms, Senato pirmininkas.\u003cbr\u003e2013–2020 viešosios įstaigos Kauno tvirtovės projektai (vėliau – Kauno tvirtovės regioninis parkas, Kauno tvirtovės parkas) direktorius.\u003cbr\u003eNuo 2017 – Klaipėdos universiteto profesorius, 2015 – Torūnės (Lenkija) Mikalojaus Koperniko universiteto kviestinis profesorius.\u003cbr\u003eLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių serijos „Acta historiae militaris Lithuaniae“ redakcinės kolegijos pirmininkas. Lietuvos karo akademijos leidinių Karo archyvo „Journal of Security and Sustainability Issues“ vyriausiasis redaktorius bei Vroclavo karo akademijos leidžiamo „Zeszyty Naukowe“ redakcinės kolegijos narys.\u003cbr\u003eMokslinių tyrimų sritys: karo meno istorija (mūšių ir operacijų analizė); XVIII amžiaus karybos istorija; karybos teorija; fortifikacijos ir laivyno istorija; valstybės, kariuomenės, skautų judėjimo ideologija ir jos vertybių kaita.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Valdas Rakutis\u003cbr\u003eLeidėjas:    Alma littera\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2022\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    384\u003cbr\u003eFormatas:    14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786090151785\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44039598276845,"sku":"9786090151785","price":24.0,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/products\/10699.jpg?v=1680199910"},{"product_id":"gudas-e-melynas-kraujas-itakingiausios-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-gimines","title":"Gudas E. Mėlynas kraujas. Įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės","description":"\u003cp\u003eRadvilos. Priartėję prie karalių\u003cbr\u003eChodkevičiai. Metę pirštinę Radviloms\u003cbr\u003eSapiegos. Nuo raštininkų iškilę iki kanclerių\u003cbr\u003ePacai. Nekarūnuoti Lietuvos valdovai\u003cbr\u003eTiškevičiai. Lietuvos turtingiausi ir galingiausi\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003ePenkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, konkuravusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eValdovų rūmų kultūros istorikas Eimantas Gudas knygoje „Mėlynas kraujas. Įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės“ apie įtakingiausias gimines pasakoja gyvai, su amą atimančiomis smulkmenomis, pasitelkdamas galybę senovinių iliustracijų. O charizmatiškasis ekskursijų gidas, dar žinomas kaip „Rūstus gids“, dailės istorikas Donatas Jokūbaitis siūlo E. Gudo pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti penkias mūsų gimines menančiais maršrutais.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKuriam Radvilai laiškus Prancūzijos karalius Liudvikas XIII pradėdavo kreipiniu „pusbroli“? Kuris Chodkevičius laiške žmonai guodėsi: „Prisidariau gėdos pas valdovą puotoje. Trenkiau taurę išgėręs sau į galvą“? Kuris Lietuvos ir Lenkijos valdovas suėdė Pacų giminę? O kuris Sapiega freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidengimas“ Vilniaus katedroje vaizduojamas dar negimęs? Kodėl tarpukario Lietuvai nereikėjo Tiškevičių ir kitų aristokratų?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAutorius: Eimantas Gudas\u003cbr\u003eLeidėjas: Alma littera\u003cbr\u003eIšleidimo metai: 2022\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius: 512\u003cbr\u003eFormatas: 14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas: 9786090153987\u003c\/p\u003e","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44039610597613,"sku":"9786090153987","price":28.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/products\/11073.jpg?v=1680200474"},{"product_id":"copy-of-gudas-e-melynas-kraujas-itakingiausios-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-gimines","title":"Baronas D. ir kt. Valdžia, luomas, individas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XIII–XVIII a. istorijos slinktys","description":"Monografijoje „Valdžia Luomas Individas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII-XVIII a. istorijos slinktys“ atskleidžiami valdovo ir valstybės, valstybės ir valdžios, valdžios ir bajorų luomo, valdžios ir individo ryšiai bei santykiai XIII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išryškinantys iki šiol istoriografijoje mažiau pažintus problemos aspektus.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ePirmojoje knygos dalyje„ Valdžia ir valstybė“ teminiu ir chronologiniu aspektais aptariama valdžios ir valstybės institutų raida nuo XIII a. iki XVIII a. pabaigos.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eAntrojoje dalyje „Bajorų luomo slinktys“ susitelkiama į bajorų luomą, siekiant apčiuopti šios, Viduramžiais susiformavusios privilegijuotos riterių-karių bendrijos santykį su teise ir teisine valdžia bei atskleisti besikeičiančius jos narių socialinius vaidmenis Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje. Bajorų luomo ir jo atstovų vietai ir vaidmeniui visuomenėje atskleisti pasitelktos dvi skirtingos, tačiau viena kitą papildančios prieigos: per luomo ir individo prizmę žvelgiama į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų santykį su teise ir teismine valdžia bei pasiremiant škotų kilmės Lietuvos bajoro Augustino Midletono karjeros Abiejų Tautų Respublikos valstybės institucijose atveju analizuojamos bajorų luomo viduje vykusios slinktys.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eTrečiojoje knygos dalyje „Valdžia ir individas“, aptariant teisinės atsakomybės sampratas, parodoma, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje reiškėsi valdžios ir individo santykiai individui padarius nusikaltimą.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eAutorius: Darius Baronas, Gitana Zujienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė\u003cbr\u003eLeidėjas: Lietuvos istorijos institutas\u003cbr\u003eIšleidimo metai: 2022\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius: 440\u003cbr\u003eFormatas: 18x25, minkšti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas: 9786098314205","brand":"Lietuvos istorijos institutas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44105718005997,"sku":"9786098314205","price":30.9,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/valdzia-luomas-individas-lietuvos-didziojoje-kunigaikstysteje-xiiixviii.jpg?v=1684856161"},{"product_id":"silagalis-r-didzioji-lietuvos-idomybiu-knyga","title":"Šilagalis R. Didžioji Lietuvos įdomybių knyga","description":"\u003cp\u003eNet 1800 pasaulio vietovardžių, geografinių reiškinių ir objektų, kuriuos rasite ir Lietuvos žemėlapyje! „Didžioji Lietuvos įdomybių knygoje“ Jus pasitiks ne kraštovaizdžiai, miestų veidai, o pasaulio vietovardžiai, geografiniai reiškiniai ir objektai – geografinės įdomybės, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros darbuotojas Rimantas Šilagalis rinko daugiau nei 10 metų. Prisiminsite pasaulio geografijos ir istorijos sąvokas, įspraustas mūsų krašto žemėlapyje. Tad knygą į rankas, o gal su ja lipam į automobilį, šokam ant dviračio ar spiriamės į patogius batus… Ir į kelionę aplink pasaulį po Lietuvą!\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ePo Lietuvą Jus vedžiojo, lydėjo, rodė kelią ne viena gražiai ir gausiai įspūdingais vaizdais iliustruota knyga ar fotoalbumas.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eTačiau ar žinote:\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekad Žemėje yra anaiptol ne du ašigaliai;\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekad Eldorado buvo galima ieškoti ir mūsų krašte;\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekur Lietuvoje paslėpta Laisvės statula;\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekad sala savo dydžiu gali praaugti patį ežerą;\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekodėl buvo sunku įkopti į Dunojaus kalną (285 m);\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekad Anglija žmonių kalba – „išdegusi žemė“;\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekad šalia Vilniaus būta tikrų tikriausio Černobylio;\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eapie išskirtinį žydų žemdirbių kaimą Lietuvoje;\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ekad Lietuvoje – Marijos žemėje – yra Marijos žemė.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eNebūtina išsiruošti tolimon kelionėn po pasaulį. Atraskime ir pamatykime pasaulį Lietuvoje. Nereikės nei vizų, sunkių lagaminų, nei laužyti liežuvį užsienio kalba. Daugelis vietovių paliks tikrai neišdildomų įspūdžių, nors bus visko… Galima sakyti: genys margas, o Lietuva dar margesnė.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003ePakeliaukime po neaprėpiamą pasaulį… Lietuvoje. Misija „Aplink pasaulį per 80 dienų“ įmanoma kiekvienam.\u003cbr\u003e\u003cbr\u003eAutorius: Rimantas Šilagalis\u003cbr\u003eLeidėjas: Obuolys\u003cbr\u003eIšleidimo metai: 2023\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius: 320\u003cbr\u003eISBN ar kodas: 9786094846625\u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":44609505100013,"sku":"9786094846625","price":89.0,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/didzioji-lietuvos-idomybiu-knyga.jpg?v=1702559217"},{"product_id":"rakutis-v-petrauskaite-z-karai-ir-taikos-nuo-seniausiu-laiku-iki-dabarties","title":"Rakutis V. Petrauskaitė Ž. Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties","description":"„Karas ir taika yra esminės būsenos, per kurias atsiskleidžia žmonijos dorybės ir nuodėmės. Ateities neišvengsi, bet gali jai pasiruošti. Išlikdamas žmogumi.“\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eValdas Rakutis\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003ePerprasti karo mechanizmą nėra lengva, tai padaryti gali padėti Lietuvos ir pasaulio istorija, liudijanti, kad – neįtikėtina – visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Aišku, skiriasi kovos priemonės, žalos dydis, kitaip sakant – karo formos.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eKaro istorikas Valdas Rakutis naujoje knygoje „Karai ir taikos“ pasakoja ne tik apie karą, jo priežastis, principus, karo pramonę, bet ir apie taiką, kuri yra visų karų tikslas. Kaip ji sudaroma, kaip keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus, kuri yra tvari, o kuri – iš anksto žinoma – ilgai netruks.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Ar lietuviai – karių tauta?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kodėl vadams nerūpi varvančios karių nosys?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kas lietuviams atrodo didžiausias priešas?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kiek filmuose apie šnipus esama tiesos?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kam reikia lietuviškų ginklų?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kurių garsiausių Lietuvos kariuomenės vadų pavardės į karo istoriją įrašytos aukso raidėmis?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kuris generolas, žinodamas, jog kariauti liko viena diena, paragino savo karius: „Vyrai, kiek užimsite, tiek Lietuva!“?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kaip atrodo taikos derybų stalas?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kokios buvo Žemaitijos bajorų skundo prieš Vokiečių ordiną pasekmės?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e• Kokios garsiausios Lietuvos valstybės taikos?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eAutorius: Valdas Rakutis\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eLeidėjas: Alma littera\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eIšleidimo metai: 2024\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eKnygos puslapių skaičius: 280\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eFormatas: 14x21, kieti viršeliai\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eISBN ar kodas: 9786090159040","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":45443756785901,"sku":"9786090159040","price":21.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/karai-ir-taikos-nuo-seniausiu-laiku-iki.jpg?v=1710613686"},{"product_id":"gudas-e-petrauskaite-z-gedimino-kraujas-lietuvos-valdovu-gediminaiciu-dinastija","title":"Gudas E.  Petrauskaitė Ž. Gedimino kraujas. Lietuvos valdovų Gediminaičių dinastija","description":"Gediminaičiai – Lietuvos valdovų dinastija, kurios stiprybę ir mėgino, ir gerbė visa Europa.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eButigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eLaikas susipažinti su visa plačia lietuviška aukštąja gimine, Lietuvą valdžiusia beveik 300 metų knygoje „Gedimino kraujas“!\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eAr tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kurią seserį Jogaila labiausiai mylėjo ir kodėl? Kuris per anksti gimęs Jogailaitis buvo auginamas šviežiai paskerstų kiaulių viduriuose? Koks tolesnis Niurnbergo auksakalių Vytautui Didžiajam ir jo žmonai Julijonai nukaldintų karūnų likimas? Kuris Lietuvos didysis kunigaikštis paskutinis mokėjo lietuviškai? Ar dar yra gyvų Gediminaičių?\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eEimantas Gudas – bestselerio „Mėlynas kraujas“ autorius, istorikas, riteris ir visuomenės veikėjas.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eŽilvinė Petrauskaitė – žurnalistė, redaktorė, knygų autorė ir bendraautorė.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eAutorius: Žilvinė Petrauskaitė, Eimantas Gudas\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eLeidėjas: Alma littera\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eIšleidimo metai: 2024\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eKnygos puslapių skaičius: 520\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eFormatas: 14x21, kieti viršeliai\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eISBN ar kodas: 9786090158999","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":45460607271149,"sku":"9786090158999","price":27.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/gedimino-kraujas-lietuvos-valdovu-gediminaiciu-dinastija.jpg?v=1710782555"},{"product_id":"dirsyte-s-isdidumo-kaline","title":"Dirsytė S. Išdidumo kalinė","description":"\u003cp\u003eNežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e„Išdidumo kalinė“ – antrasis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Pagal knygą vyko ekskursijos, skaitytojai patys savarankiškai keliavo ir tebekeliauja romane aprašytais keliais.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eRomano „Išdidumo kalinė“ centre – nepelnytai užmirštos, bet ryškų pėdsaką istorijos puslapiuose palikusios trys moterų kartos: nesantuokinių Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Hochstadė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostrogiškaitė. Intriguojantis šių emancipuotų moterų gyvenimas – tai kova už savo teises ir bandymas įsitvirtinti patriarchalinėje visuomenėje. Bona Sforca globoja Beatą kaip savo dukrą. Palaimina santuoką su Lietuvos didžiojo etmono sūnumi. Tokią retą santuoką – iš meilės. Visgi Beatai, vienai turtingiausių XVI a. didikių, ir jos dukrai Elžbietai likimas nepašykšti sunkių išbandymų.\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e* ŽYGIMANTAS SENASIS IR ŽYGIMANTAS AUGUSTAS NAUJOJE ŠVIESOJE * ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA * STEPONAS BATORAS IR ONA JOGAILAITĖ * KARALIŠKUOSIUOSE RŪMUOSE BESISUKIOJANTYS BURTININKAI IR ALCHEMIKAI * KOVOS PRIEŠ MASKVĄ BEI VALDOVŲ PAŠONĖJE VYKSTANČIOS INTRIGOS, SĄMOKSLAI, DRAMOS IR IŠDAVYSTĖS *\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e„Šis romanas kelia pamatinius klausimus: kaip konkreti epocha paveikia žmogaus likimą? Kaip įmanu pasipriešinti gniuždančiam taisyklių, draudimų bei aplinkybių voratinklio spaudimui? Kokia kaina sumokama už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti? Kartu su romano herojėmis sprendžiant šias egzistencines lygtis, praeitis ir joje gyvenę žmonės tampa mums artimesni, o jų patirtys skatina mąstyti, kas sieja ir skiria mus, skirtingų erdvėlaikių gyventojus.“\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eKultūros istorikas Aurimas Švedas\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e„Kartais istorijos pačios tave susiranda netikėčiausiose vietose. Pirmą kartą apie Beatą Ostrogiškę išgirdau kopinėdama Aukštųjų Tatrų viršūnėmis. Būtent Beata yra laikoma pirmąja turiste Tatrų kalnuose. Kodėl? Romano skaitytojas sužinos tai knygos pabaigoje. Pradėjusi daugiau domėtis šia asmenybe, aš tarsi siūlų kamuolį ėmiau vynioti mažai kam žinomą istoriją, kurioje nestinga karališkųjų intrigų, išdavysčių, dramos, fatalizmo, o geografija aprėpia ne tik Vengrijos karalystę ir jos kraštus, priklausančius šiandieninei Slovakijai, bet ir Lenkijos karalystę bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.“\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eSonata Dirsytė\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003e\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eAutorius: Sonata Dirsytė\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eLeidėjas: Alma littera\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eIšleidimo metai: 2024\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eKnygos puslapių skaičius: 360\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eFormatas: 14x21, kieti viršeliai\u003cbr data-mce-fragment=\"1\"\u003eISBN ar kodas: 9786090159026\u003c\/p\u003e","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":45529450119405,"sku":"9786090159026","price":21.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/isdidumo-kaline-nesantuokines-ygimanto-senojo-dukros-istorija.jpg?v=1711392879"},{"product_id":"gudas-e-petrauskaite-z-ambicingos-ir-itakingos-ryskiausiu-istorines-lietuvos-didikiu-likimai","title":"Gudas E.  Petrauskaitė Ž. Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai","description":"\u003cp\u003eBestseleriais tapusių knygų „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ autoriai – istorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė ŽilvinėPetrauskaitė – kviečia į dar vieną kelionę po kilmingųjų pasaulį. Šį kartą knygoje „Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai“ jie tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikių ir vėlesnių laikų istorinės Lietuvos aristokračių likimus. Nustebsite, kokie spalvingi ir netikėti jų vingiai!\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAno meto moterims besąlygiškai buvo pripažįstama vien teisė kurstyti šeimos židinį. Ir tik pačios ambicingiausios aukštuomenės damos pamindavo šias griežtas nuostatas. Reiškėsi kaip gabios dvarų valdytojos, žibėjo vyrų menininkų pasaulyje ar net, radusios būdų apeiti draudimus, paprotines normas ir taisykles, sugebėdavo dalyvauti politikoje. Negalėdamos balsuoti, užimti jokių postų, taigi, neturėdamos jokių svertų, kunigaikštienės, grafienės ir kitos didikės vis tiek siekdavo jų politines pažiūras atitinkančių sprendimų. Ir joms pavykdavo!\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKnygoje „Ambicingos ir įtakingos. Ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimai“ aprašomi autentiški 35 kilmingo kraujo moterų gyvenimai, besiskleidžiantys svarbiausių XVI–XX a. Lietuvos istorijos įvykių fone.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eGal tarp šių didikių atrasite ir savo giminės atstovių?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kuri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moteris sukėlė pilietinį karą?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kas buvo garsiausia Abiejų Tautų Respublikos saulėlydžio liudytoja?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kuri mūsų aristokratė buvo išauklėta „nervus“ palikti tarnaitėms?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kurio dvaro šeimininkei likimas nepašykštėjo meilės?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kas buvo populiarių gotikinių ir istorinių romanų karalienė?\"\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Žilvinė Petrauskaitė, Eimantas Gudas\u003cbr\u003eLeidėjas:    Alma littera\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2025\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    624\u003cbr\u003eFormatas:    14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786090164709\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003cbr\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55387115094390,"sku":"9786090164709","price":30.3,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/ambicingos-ir-itakingos-ryskiausiu-istorines-lietuvos-didikiu.jpg?v=1742130719"},{"product_id":"rakutis-v-petrauskaite-z-karai-ir-taikos-nuo-seniausiu-laiku-iki-dabarties-copy","title":"Rakutis V. Petrauskaitė Ž. Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo","description":"\u003cp\u003e„Kol Europos monarchai kūrė prabangų absoliutizmo pasaulį, mes akylai saugojome bajoriškąją demokratiją. Ja pasinaudoję juodieji ereliai sudraskė ir mus, ir mūsų demokratiją.“\u003cbr\u003eValdas Rakutis\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠi knyga „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“ puikiai papildo profesoriaus Valdo Rakučio bestselerį „Prieš panyrant į sutemas“. Neprilygstamas karo istoriko ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemas šįkart pasakoja apie tai, kas XVIII amžiuje dėjosi už Abiejų Tautų Respublikos sienų. Savo rankose valdžią sutelkę Europos valdovai tada ne tik leido pinigus beprotiškai asmeninei ištaigai, bet ir vykdė įvairias valstybės reformas, dėjusias pagrindus pramonės perversmui.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠviesiausi Lietuvos protai, suprasdami, kad mūsų valstybė išgyvena nuopuolį, aktyviai dairėsi aplink ir diskutavo, kurios sėkmingos valstybės modelį galima būtų pasiskolinti. Vieni žavėjosi Prūsija, kiti siūlė sekti jūrinėmis valstybėmis, dar kitiems darė įspūdį Saksonija ar Prancūzija.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAbsoliutinės monarchijos epocha – tai visų pirma valdingi karaliai. Šioje knygoje „Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo“ jų poelgiai, jau tapę istorija, stebina, stulbina, žavi, piktina.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kurios valstybės karalius iš taupumo uždraudė laidoti mirusiuosius karstuose, esą šiems pagaminti tik švaistoma mediena?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kuris parėmė pirmosios enciklopedijos leidybą?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kurio karaliaus, praminto Šiaurės Liūtu, didžiausi priešai buvo danai ir lietuviai?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kuris Lietuvos kunigaikštis savo valdose mėgino kurti karalystę, panašią į Prūsiją?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    • Kurios valstybės valdovas, keršydamas jo nepalaikančioms senosioms giminėms, gerbiamam žmogui prievarta užkabindavo ant kaklo medalį su užrašu: „Girtuoklis“ ir tas privalėdavo jį nešioti?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Valdas Rakutis, Žilvinė Petrauskaitė\u003cbr\u003eLeidėjas:    Alma littera\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2025\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    320\u003cbr\u003eFormatas:    14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786090164679\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55466918904182,"sku":"9786090164679","price":25.3,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/nenugalimos-karunos-epocha-kurios-lietuva-nenorejo.jpg?v=1743887615"},{"product_id":"dirsyte-s-isdidumo-kaline-copy","title":"O'Farrell M. Santuokos portretas. Renesanso laikų Italijos aristokratų šeimos gyvenimas ir jaunos moters ryžtas kovoti","description":"\u003cp\u003e1561-ųjų žiema. Lukrecija de Mediči, Feraros kunigaikštienė, savo vyro Alfonso netikėtai atgabenama į nuošalų užkampį. Sėsdamasi už ilgo, nušveisto iki vandens glotnumo pietų stalo, ji supranta, kad Alfonsas ketina ją nužudyti.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eLukrecijai šešiolika, po vestuvių nepraėjo nė metų. Prieš tai ji gyveno visai kitokį gyvenimą: būdama trečioji Kozimo, Toskanos didžiojo kunigaikščio, dukra, galėjo laisvai klaidžioti po didžiuosius Florencijos rūmus ir užsiimti, kuo širdis geidžia. Tačiau savo vestuvių su Feraros kunigaikščiu išvakarėse mirus jos vyresniajai seseriai, Lukrecija visai to nenorėdama atsiduria dėmesio centre. Kunigaikštis Alfonsas netrunka paprašyti Lukrecijos rankos, o jos tėvas netrunka jos vardu sutikti.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eTaip prasideda naujas Lukrecijos gyvenimas naujuose nesvetinguose rūmuose, kuriuose mažiausiai perprantamas jai atrodo pats Alfonsas. Ar jis žaismingas ir sofistikuotas estetas, geriausiai besijaučiantis meno apsuptyje, ar negailestingas politikas, prieš kurį, regis, gūžiasi net jo paties seserys?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eMaggie O’Farrell „Santuokos portrete“ savo žvilgsnį sutelkia į grožio ir žiaurumo kupiną Renesanso laikų Italijos aristokratų šeimos gyvenimą, kuriame ryškiausiai spindi jaunos moters ryžtas kovoti už savo išlikimą.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e„O’Farrell rankose istorinės detalės tiesiog atgyja.“\u003cbr\u003eObserver\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e„Gražiai parodo bedugnes, kurios atsiveria tarp žmonos ir vyro.“\u003cbr\u003eOprah Daily\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eMaggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių Šiaurės Airijos rašytojų, devynių romanų autorė. Jos romanas „Hamnetas“ („Baltos lankos“, 2021), 2020 m. tapo „Women’s Prize for Fiction“ ir „National Book Critics Circle Award“ laureatu ir „Waterstones“ metų knyga. „Santuokos portretas“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Women’s Prize for Fiction“.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003ePavadinimas originalo kalba:    The Marriage Portrait\u003cbr\u003eAutorius:    Maggie O'Farrell\u003cbr\u003eLeidėjas:    Baltos lankos\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2025\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    432\u003cbr\u003eFormatas:    14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786090900413\u003cbr\u003eVertėjas:    Rasa Drazdauskienė\u003cbr\u003eIš kokios kalbos versta:    anglų\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55466980999542,"sku":"9786090900413","price":22.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/santuokos-portretas.jpg?v=1743892923"},{"product_id":"krasevskis-j-i-lietuva-senoves-istorija-teise-kalba-tikejimas-paprociai-dainos-priezodziai-padavimai-ir-t-t-apsitrynus","title":"Kraševskis J. I. Lietuva. Senovės istorija, teisė, kalba, tikėjimas, papročiai, dainos, priežodžiai, padavimai ir t.t.  Apsitrynus","description":"\u003cp\u003eJuzefas Ignacas Kraševskis – vienas produktyviausių ir darbščiausių autorių ne tik XIX a. Lenkijoje ar Lietuvoje, bet ir šiuolaikinėje pasaulinėje literatūroje. Lietuvos mokslo istorijoje jo darbai užima svarbią vietą greta Joachimo Lelevelio, Juozapo Jaroševičiaus, Igno Onacevičiaus, Teodoro Narbuto ir Simono Daukanto. Kraševskį domino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – jos jis ėmėsi pirmiausia kaip savo gimtosios šalies istorijos. Tai rodo, kad autorius buvo iš tų XIX amžiaus visuomenės sluoksnių, kuriems lietuviškumas pirmiausia reiškė priklausymą LDK piliečių palikuoniams, vis dar pripažįstantiems tą senovišką tradicinę vertybę, bet kalbantiems ir rašantiems lenkų kalba. Kaip tikras romantizmo laikų istorikas jis pateikia istoriją kaip praeities paveikslą, jos balso aidą, buvusio gyvenimo atvaizdą, o ne pavadinimų sąrašą ar chronologinę lentelę. Jis rašė: „Istorijos, kurią pridengė užmaršties šydas, fone iškyla tie iš įvairiaspalvių spindulių austi padavimų rūmai, tikri oro reiškiniai, panašūs į tuos, kuriuos jūroje regi buriuotojai. Juose atgyja seni sugriuvę pastatai, švytintys tūkstančiais spalvų, apgaulingai spindintys, bet nuostabūs. Po rožiniu padavimo apdaru slypi gili senoji išmintis, jos žilas plaukas. Didis orumas, didelis saikingumas čia keistai jungiasi su turtinga poetine vaizduote. Ką palietė padavimas, tą pavertė idealiu, įvykiai įgavo kūną, epochos virto žmonėmis, amžiai susispaudė į metus, tautos pakilo iš kapų ir įasmenino matomus žmones. Iš mirusių istorinių liekanų tauta sugebėjo sukurti save, sukurti istoriją“. Kraševskis puikiai suvokia, kuo padavimas skiriasi nuo istorinio fakto, jis ištisai cituoja dideles šaltinių ištraukas, mėgaujasi jų poezija ir išmintimi, ieško tautos dvasios bruožų ir jos pirmykščio gyvenimo liudijimų. Tarytum vedžiotų skaitytoją po istorinių paveikslų galeriją leisdamas praeičiai kalbėti pačiai už save.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eVeikalas „Lietuva. Senovės istorija, teisė, kalba, tikėjimas, papročiai, patarlės, padavimai ir t. t.“ sukurtas remiantis kronikomis, bulėmis, privilegijomis, raštais, Petro Dusburgiečio, Johaneso Voigto, Jano Dlugošo, Igno Danilavičiaus, Mykolo Balinskio, Teodoro Narbuto, Alberto Kojelavičiaus-Vijūko, Motiejaus Strijkovskio ir daugelio kitų kūriniais kritiškai vertinant jų teiginius ir žinias. Jame išnagrinėti lietuvių kalbos kaip vienos seniausių, nepaprastai turtingos ir savitos, kilmės, raidos aspektai. Ypač vertingas autoriaus požiūris į lietuvių kalbą kaip į neišsemiamą tautos praeities, jos dvasinių lobių, istorijos pažinimo šaltinį. Turiningi veikalo skyriai apie Lietuvos teisės ištakas, lietuvių genčių pasaulėžiūrą, religiją, mitologiją, papročius, tautosaką, dainas, patarles, padavimus. Veikalą vainikuoja priedas – dvidešimt Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laiškų, privilegijų, su Lietuva susijusių popiežių bulių, Kryžiuočių ordino magistrų raštų ir kitų dokumentų originalų tekstai.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003ePirmojoje dalyje rašoma apie Lietuvos priešistorę, lietuvių tautą sudarančių genčių gyventas teritorijas, kritiškai nagrinėjamos genčių kilmės teorijos, gentinė gimininė istorija dėstoma pasiremiant padavimais, legendomis, gretimų valstybių, pirmiausia vokiečių ir lenkų, kronikomis. Šioje dalyje pateikiama daug vertingų žinių apie Lietuvos teisinės sistemos užuomazgas ir raidą, tikėjimą, religines apeigas, papročius, buitį, tautosaką, dainas, patarles, padavimus, surinkta daugiau kaip pusšimtis senovės lietuvių dainų, keli šimtai patarlių.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAntroji dalis yra metraščio pavidalo Lietuvos istorija nuo XIII amžiaus pradžios iki 1386 metų. Čia plačiai atsispindi Lietuvos valstybės formavimosi procesas, lietuvių užkariavimai Rusioje, Mindaugo, Vytenio, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos laikai ir svarbiausi įvykiai. Autorius ypač įtikinamai grindžia teiginį, kad ne kas kitas, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sustabdė mongolų-totorių ordų antplūdžius, palaužė Kryžiuočių ordino galią.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eViename svarbiausių Kraševskio veikalų „Lietuva. Senovės istorija, teisė, kalba, tikėjimas, papročiai, patarlės, padavimai ir t. t.“ atgaivinama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė atmintis. Šis veikalas yra puikus žinių šaltinis istorikams, istorija besidomintiems žmonėms, nes daugelis dokumentų, kuriais naudojosi autorius, iki mūsų dienų neišliko.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Juzefas Ignacas Kraševskis\u003cbr\u003eLeidėjas:    Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2022\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    744\u003cbr\u003eFormatas:    16x24\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9785420018491\u003cbr\u003eVertėjas:    Kazys Uscila\u003cbr\u003eIš kokios kalbos versta:    lenkų\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55517283221878,"sku":"9785420018491","price":40.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/lietuva-senoves-istorija-teise-kalba-tikejimas-paprociai.jpg?v=1744981211"},{"product_id":"statkute-de-rosales-j-didziosios-apgavystes","title":"Statkutė de Rosales J. Didžiosios apgavystės","description":"\u003cp\u003eAr tikrai pažįstame Europos praeitį? Ar gali būti, kad istorija buvo suklastota, o baltų vaidmuo iš tiesų didesnis ir ryškesnis, nei manėme iki šiol? Ar gali būti, jog kai kurios legendinės „barbarų“ gentys, nukariavusios Romos imperiją, iš tiesų buvo baltų kilmės? Remdamasi tokia drąsia hipoteze apie mūsų protėvių pėdsakus nuo Baltijos pajūrio iki pat senosios Romos, Jūratė Statkutė de Rosales siūlo kitaip pažvelgti į senąją Europos istoriją.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eGalbūt mūsų istorijos vadovėliai nutyli kai kurias paslaptis, o senieji metraščiai slepia daugelio amžių senumo klastotes. Intriguojanti Jūratės Statkutės de Rosales knyga „Didžiosios apgavystės“ atveria būtent tokį paslėptų tiesų pasaulį – čia istoriniai tyrimai persipina su detektyvine intriga. Meistriškai atskleistos istorinės apgavystės, kurių aukomis tapo ne tik lietuvių ir latvių tautos, bet ir pasaulio mokslininkai, buvo kruopščiai palaikomos per amžius – nuo suklastotų senųjų kronikų vertimų iki nutylėtų faktų, galiausiai paverstų neginčijamomis „tiesomis“.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eNepabūgusi kontroversijų, baltų proistorės tyrinėtoja drąsiai meta iššūkį nusistovėjusioms istoriografijos dogmoms. Laikydamasi griežtų tyrimo standartų ir remdamasi, jos nuomone, nepaneigiamais dokumentais bei faktais, autorė kuria unikalią alternatyvią istorijos versiją. Visiškai nauju požiūriu ji perinterpretuoja baltų tautų vaidmenį Europos istorijoje ir naujai nušviečia lietuvybės ištakas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eJos netikėtos įžvalgos provokuoja tiek istorijos mėgėjų smalsumą, tiek skatina akademinę diskusiją – jos sulaukė kai kurių užsienio mokslininkų palaikymo, nors dalis tradicinių istorikų žvelgia kritiškai.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKiekvienas skaitytojas kviečiamas permąstyti tai, ką žino apie Europos istoriją, ir kartu su autore leistis į istorinį nuotykį.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e\u003cbr\u003eJūratė Statkutė de Rosales – iškili baltų proistorės tyrėja. Gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune. 1944 m., traukdamasi nuo sovietų okupacijos, emigravo į Vakarus. Nuo 1950 m. gyveno Venesueloje, nuo 1985 m. buvo šios šalies didžiausio tiražo savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Yra gavusi aukščiausius Venesuelos bei Karakaso ordinus, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), jai suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto (dab. Lietuvos edukologijos universitetas) garbės daktaro (Honoris causa) vardas (2011). Mirė 2023 m. rugsėjo 4 d. Karakase, sulaukusi 94-erių.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAutorius: Jūratė Statkutė de Rosales\u003cbr\u003eLeidėjas Obuolys\u003cbr\u003eMetai: 2025\u003cbr\u003ePuslapiai: 224\u003cbr\u003eISBN : 9786094848018\u003cbr\u003eFormatas: 15 x 21,7 x 2 cm, kieti viršeliai\u003cbr\u003eKalba: Lietuvių\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e \u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55757454573942,"sku":"9786094848018","price":21.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/1745404667_Didzioji_apgavyste_virselis_2D_1400.webp?v=1749461901"},{"product_id":"sapoka-a-lietuvos-istorija-kolekcinis-leidimas-xxl-dydzio-copy","title":"Šapoka A. Senasis Vilnius. Kolekcinis leidimas XXL dydžio","description":"\u003cp\u003eVilnius – Lietuvos širdis, sostinė ir mūsų sudėtingos istorijos liudytojas. Jo praeitis kupina didingų įvykių, politinių kovų, kultūrinio klestėjimo ir dramatiškų likimų.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003ePaskutinė garsiosios „Lietuvos istorijos“ autoriaus Adolfo Šapokos istorinė knyga „Senasis Vilnius“, išleista jau po jo mirties, Niujorke, – daugiau nei tik istorinis pasakojimas. Tai gilus žvilgsnis į Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, formavimąsi ir jo nepamainomą reikšmę tautos gyvenime. Čia atskleidžiama, kaip Vilnius iš nedidelio viduramžių miesto tapo didžiosios Lietuvos kunigaikštystės centru, kokią įtaką jis darė Lietuvos politinei ir kultūrinei raidai, kokias negandas išgyveno ir kaip išliko lietuviškumo simboliu.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eXXL dydžio, pirmą kartą toks išsamus ir prabangus leidimas – „Senasis Vilnius“ – kruopščiai parengta sostinės istorijos studija, kuri atgimsta išskirtinio grožio ir vertės pavidalu – knyga, kurią kiekvienas norės turėti savo namų bibliotekoje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKodėl verta įsigyti?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eTai pirmasis tokio didelio formato prabangus kolekcinis leidimas Lietuvoje.\u003cbr\u003eKnyga puošta metalo kampais su Gediminaičių stulpais ir šilko juostele.\u003cbr\u003eIšskirtinė knygos puslapių briauna puošta senojo Vilniaus vaizdais.\u003cbr\u003eViduje – šimtai retų, nematytų iliustracijų, padėsiančių pajusti ypatingą istorinę atmosferą.\u003cbr\u003eDovana Jums – net 4 didelio formato senovės Vilniaus žemėlapiai!\u003cbr\u003ePapildomai: 24 puslapių įklija su spalvotomis iliustracijomis.\u003cbr\u003eKą rasite knygoje?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eVilniaus miesto ir jo kaip sostinės formavimosi istoriją – nuo senųjų laikų iki XX a.\u003cbr\u003eIšsamias politines ir istorines įžvalgas apie Vilniaus reikšmę Lietuvai ir jos kovą dėl šio miesto.\u003cbr\u003eAutentiškus šaltinius ir dokumentines analizes, liudijančias Vilniaus praeitį.\u003cbr\u003eUnikalią iliustracijų kolekciją – senieji žemėlapiai, istorinės graviūros, piešiniai ir dokumentų fragmentai, kurie leidžia pažvelgti į Vilnių per epochų prizmę.\u003cbr\u003eKam skirta ši knyga?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠis leidinys – ne tik istorijos mėgėjams, bet ir visiems, norintiems giliau suprasti Vilniaus tapatybę, jo istorinę reikšmę ir politines kovas. Ji skirta tiems, kurie brangina Lietuvos paveldą, domisi sostinės praeitimi ir nori ją perteikti ateities kartoms.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eLeiskitės į nepaprastą kelionę po Senąjį Vilnių – miestą, kuris gyvuoja ne tik laike, bet ir tautos širdyse.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e\u003cbr\u003eLietuvių istorikas Adolfas Šapoka gimė 1906 m. vasario 13-ąją Grybeliuose, Utenos valsčiuje. 1929 baigė Lietuvos (dabartinį Vytauto Didžiojo) universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, po to žinias gilino Prahos ir Stokholmo universitetuose. 1932–1943 m. dėstė Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. 1944-ųjų birželį su šeima pasitraukė į Vokietiją, o 1948-aisias apsigyveno Kanadoje, kur aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje bei toliau tęsė istoriko darbą. Mirė Toronte, 1961 m. Parašė daug studijų ir monografijų Lietuvos istorijos tema, iš kurių garsiausia – Lietuvos istorinę atmintį ir tautinę savimonę puoselėjanti „Lietuvos istorija“.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAutorius: Adolfas Šapoka\u003cbr\u003eLeidėjas Obuolys\u003cbr\u003eMetai: 2025\u003cbr\u003ePuslapiai: 432\u003cbr\u003eISBN : 9786094848124\u003cbr\u003eFormatas: 16,9 x 23,4 cm, kieti viršeliai\u003cbr\u003eKalba: Lietuvių\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e \u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55757632668022,"sku":"9786094848124","price":50.2,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/1747304870_1.webp?v=1749465217"},{"product_id":"uzurka-j-baltai-nuo-genciu-iki-karalystes-trys-knygos-dekle","title":"Užurka J. Baltai: nuo genčių iki karalystės. Trys knygos be dėklo","description":"\u003cp\u003ePirma knyga - \"Baltų klestėjimo amžiai - pirmieji valdovai: Baltamaris, Arijas\"\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKeturi tūkstančiai metų atgal – Baltų žemes valdo drąsūs ir išmintingi valdovai Baltamaris ir Arijas. Rengdami taikius žygius ir naudodamiesi gerais santykiais jie plečia mūsų protėvių žemes. Jų rankose tauta klesti, o giminiuotis su didingaisiais Baltais siekia ne viena kaimyninė žemė. Į giminystės tinklą įtraukiama Mesopotamija, Hurija, Mitanija, Persija, Medija... Tačiau aplink tvyranti ramybė nepajėgi užgniaužti jausmų – tenykščiai žmonės išgyvena viską: nuo širdį plėšančių mylimųjų išsiskyrimų iki džiaugsmingų sugrįžimo akimirkų.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAntra knyga - \"Galvonas Didysis – paslaptingų arijų ženklų valdovas\"\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eBaltų žemes valdant Galvonui čia teka ramus ir sėslus gyvenimas. Tačiau ten, kur jaunas karštas kraujas, gausu nuotykių, keršto pinklių ir sąmokslo žabangų. Šį kartą įvykių centre atsiduria mylimi valdovo Galvono vaikai. Kol narsusis Geraminas stoja akistaton su to meto galinguoju Egipto faraonu Ramziu II ir siekia kalnietės Iberės meilės, čia pat šiltus jausmus svetimšaliui puoselėti ima jo sesuo Sargūnė. Gražioji valdovo duktė neatsispria Diaochijos karaliaus Kartavelio sūnui Lazoniui, todėl iškyla klausimas apie naują dviejų žemių susijungimą. Ar įvyks vestuvėmis paženklinta sąjunga tarp Baltų ir Diaochijos?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eTrečia knyga - \"Bebaimiai Rimgaudas, Gausmys - Perkūno globoti baltų valdovai\"\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eMisija – „žūtbūtinėje kovoje išlikti nesunaikintiems“. Su savo kalba, papročiais ir teritorija. Šio tikslo link narsiai veda atsidavę Baltų žemių valdovai – Rimgaudas ir Gausmys, kai tautą užklumpa per Europą vilnijanti Didžiojo kraustymosi banga. Kantriesiems Baltams tenka susidurti su bandymais užgrobti jų žemes, kylančiomis tarpusavio nesantaikomis, slavų įsiveržimu, pirmųjų misionierių žygiais... Galiausiai išlaikiusi savo tvirtą poziciją neišvengiamoje akistatoje su lemtimi, Baltų tauta turėtų ko pamokyti ne tik daugelį Europos tautų, bet ir pačią Romos imperiją, kuriai likimas nebuvo toks dosnus...\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Jonas Užurka\u003cbr\u003eSerija:    Baltai\u003cbr\u003eLeidėjas:    Eugrimas\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2014\u003cbr\u003eFormatas:    16x24, kieti viršeliai, dėklas\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094372551\u003cbr\u003eŽanras:    Lietuvių istoriniai romanai\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Eugrimas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55956011286902,"sku":"9786094372551","price":28.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/baltai.jpg?v=1752932239"},{"product_id":"uzurka-j-uzmirstieji-baltu-valdovai-trys-knygos-dekle-copy","title":"Drakšas R. Smolensko pulkai","description":"\u003cp\u003eIstorinis romanas \"Smolensko pulkai\".\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e1408 metai. Lengvenis Algirdaitis sulaukia Lietuvos valdovo Vytauto įsakymo perimti vadovavimą trims elitiniams pėstininkų pulkams ir vykti su jais į Smolenską. Taip prasidėjo įvykiai, nulėmę ne tik pavienių žmonių, bet ir Lietuvos bei Kryžiuočių ordino likimą.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŽODIS SKAITYTOJUI\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eSkaitytojų teismui pateikiu naują istorinį romaną „Smolensko pulkai\". Šiame romane veiksmas vyksta 1408-1410 m. Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse ir baigiasi Žalgirio mūšiu.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKaip ir nemaža dalis Lietuvos istorijos, šis laikotarpis pasižymėjo įvykių, kurie vėliau buvo įvairiai interpretuojami bei po savęs paliko begalę ginčų ir neatsakytų klausimų, gausa. Pavyzdžiui, lenkų bajorai, mūšyje kovęsi Kryžiuočių ordino pusėje - kas jie ir ko siekė? Diskusijų vertas ir garsusis lietuvių atsitraukimas bei sugrįžimas į mūšio lauką. Arba Maskvos bandymas užimti Smolenską ir tolimesnis Sofijos Vytautaitės vaidmuo Maskvoje. Galų gale, iki šiol aiškiai neatsakyta, kas sudarė Smolensko pulkus. Visi šie klausimai gvildenami knygoje per aprašomus įvykius, pagrindinių veikėjų išgyvenimus, vykstančias intrigas, supinant realius istorinius faktus su galimais ar tiesiog sugalvotais įvykiais. Tai, kad pateikiamas romanas yra istorinis, įpareigojo mane laikytis žinomų istorinių įvykių chronologijos bei knygos veikėjais pasirinkti realias istorines asmenybes. Kitaip sakant, daug kur privalėjau būti tikslus ir neprieštarauti istoriniams šaltiniams - tik ne visada tai pavyko... Turiu iš karto prisipažinti, kad iš visų Ordino vadų man labiausiai imponavo Kuno fon Lichtenšteino asmenybė, todėl būtent jį pasirinkau pagrindinių Ordino pajėgų, kurios puolė lietuvius, vadu. Tikiuosi, už tai ir kitas panašias smulkmenas nebūsiu labai teisiamas istorikų.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKnygos tekste sąmoningai nenaudojau tokių pavadinimų kaip Žalgirio mūšis - taip, versdami iš vokiško vietovės pavadinimo, jį vadina tik lietuviai. Tokia pati situacija ir su Smolensko pulkais. Mano nuomone, tai buvo Jogailos brolio Lengvenio Algirdaičio vadovaujami elitiniai lietuvių pėstininkų pulkai, apie 1408 m. dislokuoti prie Smolensko, taigi jokiu būdu negali būti vadinami Smolensko pulkais. Vien tai, kad jiems vadovavo labai kilmingas asmuo, karaliaus brolis, rodo, jog jie tikrai nebuvo kokios nors rusėnų žemės rinktinė. Smolensko pulkais ar pulkais iš Smolensko juos pavadino vienas lenkų metraštininkas, kurio žodžiai apie Žalgirio mūšį vėliau pasklido įvairių šalių istoriografijoje. Taip, vėliau prisidėjus Rusijos istorikams, gimė mitas apie rusų pulkus iš Smolensko Žalgirio mūšyje. Manau, kad teisingiau juos vadinti Lengvenio pulkais - būtent todėl knygoje tik vienoje vietoje užsiminta, kad Lengvenio pulkus kai kurie lenkai patogumo dėlei vadino pulkais iš Smolensko.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKad ir kaip ten būtų, ši knyga nepretenduoja į istorinę teisybę ir yra tik mano minčių bei samprotavimų išraiška. Nepamirškime, kad tai - romanas su visais šiam žanrui būdingais atributais: išgalvotais šalutiniais veikėjais, nedidele meilės linija, nenutrūkstamu veiksmu ir išlaikoma intriga.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eLinkiu Jums gero, lengvo ir malonaus skaitymo.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eIŠTRAUKA\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e1408 metų gegužės pradžia. Lengvenio Algirdaičio pilis.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eDidžiulis juodas varnas žvilgtelėjo į skaisčiai spiginančią vidurdienio saulę, tada apsidairė ir, nusprendęs, kad kol kas aplinkui nėra besikėsinančių į jo grobį, patenkintas kranktelėjo. Šiandien varnui medžioklė nusisekė. Riebus zuikis, kurį paukštis užkapojo savo aštriu, masyviu snapu, žvelgė į pasaulį nieko nematančiomis akimis, o likimo jam buvo skirta tapti varno pietumis. Bent jau taip galvojo kranklys, atsiplėšdamas pirmą kąsnį iš zuikio papilvės ir jį nurydamas. Staiga paukštis sunerimo. Pakreipęs galvą, jis akimirką pasiklausė ir sunkiai pakilo į orą, palikdamas savo grobį voliotis šalia kelio. Tai buvo senas, patyręs ir protingas paukštis, kuris iš karto suprato, kad vėjo atnešamas trepsėjimas žada tik nemalonumus. Nesvarbu, kad tą garsą kėlė labai skubančios ir greitai perstatomos mažos dešimtmečio berniuko kojytės. Varnas puikiai žinojo, kad apylinkėse nėra nieko blogiau už siaučiančią tokių mažų kojų savininkų gaują. Šie nenaudėliai nuolat žaidė tai medžiotojus, tai pėdsekius, tai taikliuosius šaulius ir nedavė ramybės ne tik varnams, bet ir kitiems smulkesniems už šunis gyviams visoje pilies apylinkėje. Taigi iš artėjančio kojų trepsėjimo varnas nieko gero nesitikėjo. Tačiau šį kartą jis jaudinosi be reikalo... Nerūpėjo jis mažoms skubančioms kojoms, nerūpėjo mėlynoms akims, besimarkstančioms prieš skaisčią saulę, o ir nedidelė, šviesiais, pasišiaušusiais plaukais papuošta galva apie jokį varną ir su juo susijusius žaidimus negalvojo. Tiesą sakant, joje kaip begalinis ratas sukosi viena ir ta pati mintis - kuo greičiau nubėgti iki pilies, susirasti tėtį ir jam pasakyti... Pasakyti, kad pagaliau į pilį atjoja svečiai, apie kurių atvykimą žvalgai kunigaikščiui pranešė dar prieš dvi savaites, ir pirmas svečius pamatė būtent jis - neseniai dešimties metų sulaukęs berniukas, kurį mama savo proprosenelio garbei pavadino Gedgaudu.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠtai taip... Būtent jis pirmas pamatė atjojančius svečius ir pirmas pasakys apie tai tėčiui, paties kunigaikščio Lengvenio patarėjui Gerdvilui. Ne pasipūtęs pirmagimis, jau dvidešimt vasarų regėjęs Daugirdas, kuris, vaidilų teigimu, buvo labai panašus į giminės pradininką, legendinį kunigaikštį Žvelgaitį ir tuo labai didžiavosi. Ir ne neseniai penkioliktą gimtadienį sutikęs Vykintas, kuris tiek fizine jėga, tiek ūgiu, kaip sakė tie patys vaidilos, atsigimė į mamos prosenelį, kurio vardu ir buvo pavadintas. Tėvui praneš jis - trečiasis, dažnai tėvo pamirštamas, sūnus Gedgaudas, ne toks protingas kaip Daugirdas ir ne toks stiprus kaip Vykintas, bet labai užsispyręs ir atkaklus. Mažam berniukui reikėjo didelės valios ir užsispyrimo atsikelti tada, kai tik bunda gamta ir miegas būna pats saldžiausias, bėgti tolyn prie paties aukščiausio medžio ir laukti. Valandų valandas laukti, įtempus akis žvalgantis į tolį. Šios pastangos nebuvo bergždžios - mažos skvarbios akys pamatė tolumoje jojančius raitelius, o maža širdutė suplakė iš džiaugsmo. Štai ta akimirka, kai berniuko atkaklumą įvertinęs Praamžis išpildė jo norą. Dabar teliko nubėgti iki pilies ir pranešti tėčiui. Gedgaudas bėgo daužydamas kojas į pakelės akmenis ir springdamas nuo įkvėptų kelio dulkių. Bėgo taip greitai, kaip niekada prieš tai.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Tėti, tėti! - sušuko berniukas, tik įbėgęs pro pilies vartus ir pamatęs aukštą, stotingą, sulaukusį keturiasdešimt penkerių metų, bet dar labai stiprų ir ryžtingą Gerdvilą. Žmonės kalbėjo, kad būtent šiam, artimam ilgamečiam jaunystės draugui, iš dalies turi būti dėkingas Lengvenis Algirdaitis už jį supančią karvedžio šlovę. Ir iš tiesų, juk būtent Gerdvilas sugalvojo, kaip pagaliau palaužti užsispyrusius smolenskiečius ir pergalingai užbaigti užtrukusią apgultį. Tai jis mūšyje su riazaniečiais prie Liubutsko parodė narsą. Pats kilęs iš garbingos ir kadaise žymios giminės, jis buvo ne tik Lengvenio patarėjas, bet ir jo sūnaus Jurgio Lengvenaičio mokytojas. Jau prieš valandą žvalgai Gerdvilui pranešė apie atjojančius svečius ir štai dabar jis, lydimas vyriausiojo sūnaus, ėjo pilies kiemu link vartų, norėdamas pats pasitikti Valdovo Vytauto pasiuntinius ir juos nuvesti pas kunigaikštį Lengvenį.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKad ir koks būtų susirūpinęs Gerdvilas, kiek jis beskubėtų, negalėjo nesustoti kviečiamas savo mylimo jaunėlio sūnaus, viso dulkėto ir suplukusio, bet degančiomis iš laimės akimis žvelgiančio į tėvą ir brolį.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Tėti, aš pirmas pamačiau atjojančius svečius, - springdamas išpyškino Gedgaudas. - Jie tuoj bus čia. Visą rytą tupėjau ąžuolo viršūnėje ir pirmas juos pamačiau...\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Ką tu sakai? - apsimetė nustebęs Gerdvilas ir griežtu žvilgsniu užčiaupė besižiojantį Daugirdą, priversdamas jį nuryti besprūstančius žodžius apie pasenusią naujieną. - Tu, sūnau, tikras šaunuolis. Aš didžiuojuosi tavimi. O dabar eik nusiprausti ir pavalgyti. Mama tavęs visą rytą ieško, jau nusiplūkė bekviesdama... Mes su tavo broliu eisime prie vartų pasitikti svečių. Tačiau tu tikrai šaunuolis... Pasirodei geresnis už mano žvalgus.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŽvilgtelėjęs į iš laimės ir išdidumo spindinčias vaiko akis, tėvas pataršė pasišiaušusius Gedgaudo plaukus ir stumtelėjo jį link menės durų. Vėliau jis dar kelias sekundes stebėjo šokinėjantį jaunėlį, skubantį pas mamą, ir, ramiai atsisukęs į Daugirdą, pasakė:\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Man reikia ką nors paaiškinti?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Ne, tėve, - atsiliepė vyriausias sūnus. - Aš viską supratau. Brolis niekada nesužinos apie tai, kad jis atnešė žinią, kurią tu jau prieš valandą gavai iš žvalgų.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Na ir šaunu, - šyptelėjo Gerdvilas. - Matau, tobulėji, gal pagaliau nustosi be reikalo brolius erzinti. Dabar eime toliau. Tuoj svečiai pilį prijos.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Tėve, - vyrams sparčiai žingsniuojant pilies kiemu, pratarė Daugirdas. - Paties Vytauto pasiuntiniai... Manai, jau prasidėjo?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Kas prasidėjo? - kiek išsiblaškęs paklausė tėvas, nors puikiai suprato, apie ką šneka sūnus.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Tai, apie ką jūs su kunigaikščiu Lengveniu aną vakarą kalbėjote. Didelis karas su Ordinu.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Nemanau, - atsakė Gerdvilas. - Ankstoka dar. Iš pradžių Žemaitiją nuo kryžeivių būrių reikia išvalyti.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- O aš manau, kad prasidėjo, - jaunatviškai karštai pareiškė Daugirdas. - Kiek galima Ordinui nuolaidžiauti... Vytautas - ryžtingas valdovas. Jis tikrai su Ordino valdžia Žemaitijoje nesitaikstys.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Ryžtingas - tai taip, - sutiko Gerdvilas. - Bet ir ne mažiau apdairus. Vytautas viską įvertina, viską apskaičiuoja. Jis nepuls Ordino, kol neišlaisvinta Žemaitija. Iš pradžių jis paprotins žemaičius sukilti, bet jų viešai nerems. Žinoma, pasiųs mūsų karius jiems padėti, bet ne atvirai, o paslapčia. Manau, perrengs karius žemaičiais... Bent jau aš pats taip daryčiau.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Tėve, kaip manai, kokią žinią tada atnešė žygūnai, jei dar karui per anksti?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e- Manau, Vytautas siunčia Lengvenį Algirdaitį kur nors vietininku būti ir karių surinkti, - užtikrintai pareiškė Gerdvilas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠį kartą ištikimas Lengvenio Algirdaičio patarėjas buvo ir teisus, ir neteisus vienu metu. Žygūnai tikrai nė žodeliu neužsiminė apie jokį karą su Ordinu, kurio taip tikėjosi Daugirdas. Be to, Vytauto atsiųstoje žinioje tikrai buvo nurodymas Lengveniui Algirdaičiui keliauti į Smolenską ir ten perimti valdžią. Tik karių\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eVytautas neliepė surinkti - žinia, kam liepti rinkti karius, jei į Smolenską išsiunti ir Lengveniui Algirdaičiui pavedi vadovauti trims geriausiems Lietuvos pėstininkų pulkams, kurie savo ginkluote, šarvais ir pasiruošimu nenusileido jokiam Ordino riterių ir jų knechtų būriui.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Romualdas Drakšas\u003cbr\u003eLeidėjas:    Eugrimas\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2017\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    182\u003cbr\u003eFormatas:    15x22, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094373459\u003cbr\u003eŽanras:    Lietuvių istoriniai romanai\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Eugrimas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":55956803617142,"sku":"9786094373459","price":15.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/smolensko-pulkai.jpg?v=1752938626"},{"product_id":"statkute-de-rosales-j-didziosios-apgavystes-copy","title":"Statkutė de Rosales J. Senasis aisčių giminės metraštis","description":"\u003cp\u003eAisčių vardas – ne išnaša istorijoje, o neišgirsta pradžia. Laikas ją perskaityti iš naujo. Jūratės Statkutės de Rosales „Senasis aisčių giminės metraštis“ – tai drąsus ir netradicinis žvilgsnis į aisčių vietą Europos istorijoje. Studijoje, parašytoje jos ankstesnio veikalo Los Godos pagrindu, autorė siekia iš naujo interpretuoti istoriografijoje įsitvirtinusius pasakojimus apie baltų kilmę, pasitelkdama kalbotyrą, šaltinių analizę ir kultūrinę vaizduotę. Tai ne akademinė disertacija, bet kvietimas mąstyti savarankiškai: kvestionuoti primestus naratyvus ir išgirsti tą istorinį balsą, kuris ilgą laiką buvo nutildytas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eRemdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, kalbos, geografijos tyrinėtojų darbais, senaisiais Lietuvos raštais, archeologijos duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XII a. Ispanijos kronika ir kitais šaltiniais, autorė drąsiai teigia, kad istorijos analuose minimi gudai, nuo Baltijos rengę karo žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, buvo ne germanų, o aisčių – lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eSkaitytojai knygoje „Senasis aisčių giminės metraštis“ ras įdomių duomenų ir faktų, skatinančių domėtis mūsų garbinga praeitimi, plėsti senosios baltų kultūros pažinimo ribas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠi knyga „Senasis aisčių giminės metraštis“ skirta visiems, norintiems suprasti daugiau nei tik datas ir vardus, – ji kviečia permąstyti, kaip gimsta istorinė tiesa ir kieno akimis žiūrime į savo praeitį.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eJūratė Statkutė de Rosales – iškili baltų proistorės tyrėja. Gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune. 1944 m., traukdamasi nuo sovietų okupacijos, emigravo į Vakarus. Nuo 1950 m. gyveno Venesueloje, nuo 1985 m. buvo šios šalies didžiausio tiražo savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Yra gavusi aukščiausius Venesuelos bei Karakaso ordinus, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), jai suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto (dab. Lietuvos edukologijos universitetas) garbės daktaro (Honoris causa) vardas (2011). Mirė 2023 m. rugsėjo 4 d. Karakase, sulaukusi 94-erių.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Jūratė Statkutė de Rosales\u003cbr\u003eLeidėjas:    Obuolys\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2025\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    336\u003cbr\u003eFormatas:    14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094848131\u003cbr\u003eŽanras:    Istoriografija\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56186544816502,"sku":"9786094848131","price":20.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/senasis-aisciu-gimines-metrastis.jpg?v=1756668880"},{"product_id":"statkute-de-rosales-j-senasis-aisciu-gimines-metrastis-copy","title":"Statkutė de Rosales J. Europos šaknys ir mes, lietuviai","description":"\u003cp\u003eKas, jeigu seniausios Europos šaknys slypi ne Romoje ar Graikijoje, o čia – tarp mūsų?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠi revoliucinė knyga meta drąsų iššūkį viskam, ką manėte žinantys apie senąjį žemyną. Remdamasi istoriniais šaltiniais, senaisiais metraščiais, kalbotyros įžvalgomis ir geografine analize, Jūratė Statkutė de Rosales atveria alternatyvią Europos praeities versiją, kurioje baltų civilizacija užima ne paraštes, o centrinį vaidmenį. Ar galėjo būti, kad senovės gotai, vandalai ar net kai kurios romėnų grupės turėjo baltų šaknų? Kodėl mūsų istorinės atminties peizaže tiek daug baltųjų dėmių?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e„Europos šaknys ir mes, lietuviai“kviečia į įtraukiančią kelionę per nutylėtą istoriją, atskleisdama, kad galbūt būtent mūsų protėviai buvo vieni iš pagrindinių Europos tapatybės kūrėjų. Knygoje keliamos stulbinančios hipotezės apie gotų ir net romėnų ryšius su baltais. Ji atveria duris į paslėptą istoriją, kurios ilgus amžius nenorėta matyti – istoriją, kurioje baltai, o ypač lietuviai, tampa ne paklusniais Europos paribio gyventojais, bet aktyviais jos kūrėjais.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eEuropos šaknys ir mes, lietuviai – tai provokuojantis, bet kruopščiai argumentuotas pasakojimas, kviečiantis ne tik permąstyti mūsų praeitį, bet ir iš naujo įvertinti lietuvių kultūrinę bei istorinę reikšmę Europoje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eTai ne tik istorinis tyrimas – tai manifestas prieš nusistovėjusias dogmas, kvietimas permąstyti, kas mes esame ir kokias šaknis iš tikrųjų turime. Kiek faktų paslėpta, kiek istorijų perrašyta, kiek mūsų tapatybės – nutylėta? Autorė drąsiai tvirtina: mūsų protėvių pėdsakai driekiasi nuo Baltijos jūros iki Pirėnų pusiasalio, o senovės lietuvių kultūra galėjo turėti lemiamą įtaką visos Europos veidui.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠi knyga skirta tiems, kurie nebijo nepatogių klausimų ir ieško gilesnės tiesos apie mūsų vietą Europos istorijoje. Nacionalinis bestseleris išleidžiamas su papildyta svarbia informacija ir pirmą kartą – su išsamiu žodžiu J. Statkutės de Rosales kritikams.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eJūratė Statkutė de Rosales – iškili baltų proistorės tyrėja. Gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. Kaune. 1944 m., traukdamasi nuo sovietų okupacijos, emigravo į Vakarus. Nuo 1950 m. gyveno Venesueloje, nuo 1985 m. buvo šios šalies didžiausio tiražo savaitinio politikos, ekonomikos ir kultūros opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Yra gavusi aukščiausius Venesuelos bei Karakaso ordinus, apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996), jai suteiktas Vilniaus pedagoginio universiteto (dab. Lietuvos edukologijos universitetas) garbės daktaro (Honoris causa) vardas (2011). Mirė 2023 m. rugsėjo 4 d. Karakase, sulaukusi 94-erių.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Jūratė Statkutė de Rosales\u003cbr\u003eLeidėjas:    Obuolys\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2025\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    400\u003cbr\u003eFormatas:    14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094848186\u003cbr\u003eŽanras:    Europos šalių istorija\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56186589806966,"sku":"9786094848186","price":20.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/europos-saknys-ir-mes-lietuviai.jpg?v=1756669022"},{"product_id":"ofarrell-m-santuokos-portretas-renesanso-laiku-italijos-aristokratu-seimos-gyvenimas-ir-jaunos-moters-ryztas-kovoti-copy","title":"Hollingsworth M. Kotryna Mediči. Renesanso epochos karalienė","description":"\u003cp\u003eIstorija retai būna gailestinga valdingoms moterims, bet nedaugelio jų reputaciją griovė taip nuožmiai kaip Kotrynos Mediči. Kas iš tikrųjų buvo ši moteris, aršiausių religinių ir politinių konfliktų amžiuje iškilusi į didžiausių Europos valstybių politikos centrą? Florencijos valdovo Lorenzo de’Medici duktė, 14 metų popiežiaus ištekinta už Prancūzijos sosto paveldėtojo, tapo karaliene konsorte, o vėliau trijų Prancūzijos karalių motina. Pagiežingų piktavalių pastangomis ji garsėjo kaip intrigantė, kuri politiniais tikslais rūmų damas naudoja lyg masalą dvariškiams suvedžioti, priešams sunaikinti neniekina raganysčių bei nuodų, o karališką iždą be skrupulų švaisto prabangai. Bet labiausiai jos vardą suteršė Baltramiejaus naktis.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eMary Hollingsworth griauna šiuos įsisenėjusius mitus ir atskleidžia jų gožiamą tiesą. Iš diplomatų susirašinėjimų, pačios Kotrynos laiškų ryškėja išmintinga, ryžtinga ir itin diplomatiška moteris. Ji stengėsi išsaugoti šeimą ir išlaikyti palikuonis valdžioje. Puikiai išmanė literatūrą, mokslą ir globodama menus pasauliui paliko neįkainojamų šedevrų. Rengė įspūdingas šventes ir pramogas, iš kurių ilgainiui mokėsi Versalis. Ir nenuilsdama iki gyvenimo pabaigos stengėsi gydyti gilias religinio susiskaldymo žaizdas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e„Ši knyga – įtraukiantis pasakojimas ir įtikinantis argumentas, neigiantis menkinančią Renesanso epochos karalienės istoriją. „Tai skanėstas tiems, kuriems patinka gerai papasakotos istorijos.“ \u003cbr\u003eThe Washington Post\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eMary Hollingsworth (Meri Holingsvet) – britų istorikė, tyrinėjanti Italijos Renesanso laikotarpį. Ji yra kelių istorinių monografijų autorė, nagrinėjanti įvairias temas – nuo meno iki kasdienio gyvenimo. „Kotryna Mediči. Renesanso epochos karalienė“ – išsami biografija, kurioje autorė, remdamasi archyviniais šaltiniais, atkuria galingiausios XVI a. Europos moters gyvenimą ir ją supančią aplinką, nenutylėdama jokių ydų ar trūkumų.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003ePavadinimas originalo kalba:    CATHERINE DE’ MEDICI\u003cbr\u003eAutorius:    Mary Hollingsworth\u003cbr\u003eLeidėjas:    Tyto alba\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2025\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    504-8\u003cbr\u003eFormatas:    15x22, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094669057\u003cbr\u003eVertėjas:    Vilija Vitkūnienė\u003cbr\u003eIš kokios kalbos versta:    anglų\u003cbr\u003eŽanras:    Biografijos ir autobiografijos\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Tyto alba","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":56730607616374,"sku":null,"price":23.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/kotryna-medici-renesanso-epochos-karaliene.jpg?v=1764016658"},{"product_id":"terleckiene-e-jonutis-m-radvilos-naslaitelio-kelias-arba-apie-piligrimus-banditus-ir-mumijas","title":"Terleckienė E. Jonutis M. Radvilos Našlaitėlio kelias, arba Apie piligrimus, banditus ir mumijas","description":"\u003cp\u003eRadvilos Našlaitėlio piligrimystės aprašymas buvo populiarus pirmiausia dėl tokių kelionių retumo - jos pareikalaudavo fizinės ištvermės, finansinių išteklių ir buvo pavojingos.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKeliautojų tykodavo ginkluoti užpuolikai, galėję parduoti į vergiją ar pareikalauti išpirkos, naiviais piligrimais pasinaudodavo sukčiai, o kur dar stichinės nelaimės ar ligos. Radvilos kelionę kartą teko atidėti dėl pasiekusios žinios apie Graikijoje, Palestinoje ir Egipte siaučiantį marą. Didžioji dalis lankytų vietų priklausė Osmanų imperijai, o čia atvykėliams, išpažįstantiems ne musulmonų tikėjimą, reikėjo žinoti vietos įstatymus ir sumokėti mokesčius. Todėl Jeruzalėje, kur katalikų bendruomenė buvo maža, šventąsias vietas prižiūrėdavo pranciškonų vienuoliai, kurie priimdavo piligrimus, pasirūpindavo jų nakvyne, aprodydavo svarbiausias piligrimystės vietas, duodavo patarimų.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eNe veltui Radvilą nuo šios kelionės atkalbinėjo ne tik karalius Steponas Batoras, nenorėjęs prarasti iškilaus didiko, bet ir pats popiežius, siūlydamas jam kitą populiarią alternatyvą - piligrimystę į Romą.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eGaliausiai, kadangi toli gražu ne visi, įveikę didelius atstumus, aprašydavo savo patirtis, kelionė domino ir dėl paties pasakotojo - vienos turtingiausių ir svarbiausių LDK giminių atstovo.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Marius Jonutis, Eleonora Terleckienė\u003cbr\u003eLeidėjas:    Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2025\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    100\u003cbr\u003eFormatas:    21x15, minkšti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094254192\u003cbr\u003eŽanras:    LDK istorija (XIII a. - 1795 m.)\u003c\/p\u003e","brand":"Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":57367540040054,"sku":null,"price":28.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/radvilos-naslaitelio-kelias-arba-apie-piligrimus-banditus_edab3a03-45b9-402a-aad9-0b4aa7f0668b.jpg?v=1772043651"},{"product_id":"gudas-e-petrauskaite-taranda-z-kilmes-virsunese","title":"Gudas E. Petrauskaitė-Taranda Ž. Kilmės viršūnėse","description":"\u003cp\u003eKęsgailos. Amžinieji Žemaitijos seniūnai\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eŠemetos. Nemokėję branginti paveldėtų vertybių\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKęsgailos-Zavišos. Išmirusių giminaičių šlovės palytėti\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eGoštautai. Nuo pat pirmo paminėjimo puikavęsi elito viršūnėje\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eGiedraičiai. Kunigaikščiai, senesni už valstybę\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eOginskiai. Nuo Maskvos rankos pasprukę Riurikaičiai\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eIstorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė toliau skaičiuoja garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių turtus, aprašo jų nuopelnus ir nuodėmes, pakilimus ir nuopuolius. Skaitytojų pamėgtas autorių duetas patraukliai, knygoje „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis“ tarsi romane, pasakoja apie didikų kopimą į elito viršūnę, išsilaikymo joje kainą ir klaidas, už kurias ateitis atkeršijo užmarštimi.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiumi vadinamu XVI–XVII amžiaus pradžios laikotarpiu aukščiausias kilmingųjų sluoksnis, jau gerokai susimaišę didikai ir kunigaikščiai, administravo valstybę, formavo jos politiką, gynė nuo priešų, patarinėjo didžiajam kunigaikščiui, neretai juo manipuliuodami, – taip knygos istorinį kontekstą nusako E. Gudas ir priduria: – Šių pačių pačiausių didikų ir Vakarų Europos aristokratijos gyvenimo būdas mažai kuo skyrėsi.“\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Kaip viena Mykolo Kęsgailos sūnų kelionė į Sandomiro pilį pakeitė Lietuvos istoriją?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Kur įtakingų giminaičių turtus padėjo jų taip siekę Šemetos?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Ar žinote, kur Vilniaus katedroje yra Kęsgailų-Zavišų koplyčia?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Kuris Goštautas maldaknygės iliustracijose prilygintas Dievui?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Apsidairykite, gal jūsų kaimynai – kunigaikščiai Giedraičiai?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Kaip Rietavo ir Plungės dvaruose brolių Oginskių kurtos idilės vos nenugvelbė sukčiai?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Žilvinė Petrauskaitė, Eimantas Gudas\u003cbr\u003eLeidėjas:    Alma littera\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2026\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    472\u003cbr\u003eFormatas:    14x21, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786090169933\u003cbr\u003eŽanras:    Biografijos ir autobiografijos\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e\u003cbr\u003e\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e","brand":"Alma Littera","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":57385453224310,"sku":"9786090169933","price":30.1,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/kilmes-virsunese-didybe-palaidota-po-laiko-dulkemis_d070a801-d12a-4d6e-8128-7874307b921a.jpg?v=1772295051"},{"product_id":"sapoka-a-lietuva-per-amzius-lithuania-through-the-ages","title":"Šapoka A. Lietuva per amžius | Lithuania Through the Ages","description":"\u003cp\u003eKnyga, kuri atgimsta tam, kad taptų Lietuvos istorijos kolekcijos dalimi.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eAdolfo Šapokos tekstai „Lietuva per amžius | Lithuania Through the Ages“ – viename išskirtiniame leidinyje, papildančiame legendines knygas „Lietuvos istorija“ ir „Senasis Vilnius“.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eRibotas numeruotas tiražas, skirtas 120 m. A. Šapokos gimimo jubiliejui.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003ePirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje išleidžiamas retas pokario veikalas „Lithuania Through the Ages“ (anglų kalba), todėl knyga idealiai tinka dovanoti ne tik tautiečiams, bet ir draugams užsienyje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eKodėl verta turėti šią knygą?\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje išleidžiamas retas Adolfo Šapokos veikalas Lithuania Through the Ages (1948).\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Išskirtinis kolekcinis leidimas – metalo kampai su Gediminaičių stulpais, šilko skirtukas ir įspūdinga Trakų pilies puslapių briauna.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Papildo legendinę Šapokos biblioteką kartu su knygomis Lietuvos istorija ir Senasis Vilnius.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Puiki dovana užsieniečiams – dalis leidinio pateikiama anglų kalba, todėl knyga padeda pristatyti Lietuvos istoriją tarptautiniam skaitytojui.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e    Ribotas pirmojo leidimo tiražas – kolekcinė knyga istorijos mylėtojams.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e   Ši knyga buvo išleista lietuvių išeivijos pastangomis pokario Vokietijoje, siekiant pristatyti Lietuvos istoriją pasauliui ir priminti apie okupuotos valstybės teisę į nepriklausomybę. Iki šiol šis veikalas niekada nebuvo išleistas nepriklausomoje Lietuvoje.Šiame leidinyje jis pagaliau sugrįžta į Lietuvos skaitytojų rankas.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eTURINYS\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eI DALIS\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eLietuva, kraštas ir tauta (1946)\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eVienas svarbiausių Šapokos tekstų apie Lietuvos valstybės raidą, tautos formavimąsi ir mūsų krašto vietą Europos istorijoje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eLithuania Through the Ages (1948)\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eRetas pokario leidinys, pirmą kartą išleidžiamas nepriklausomoje Lietuvoje.\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eII DALIS\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eSvarbiausi mažesnės apimties Adolfo Šapokos darbai:\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e• Lietuva iki Vytauto\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e• Vytauto vieta mūsų istorijoje\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e• Valstybiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai Jogailos laikais\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e• Kultūriniai lietuvių ir lenkų santykiai Jogailos laikais\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e• Bajoriškoji demokratija (1941)\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e• Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroje pusėje (1941)\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e• Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva (1941)\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003eInformacija\u003cbr\u003eAutorius:    Adolfas Šapoka\u003cbr\u003eLeidėjas:    Obuolys\u003cbr\u003eIšleidimo metai:    2026\u003cbr\u003eKnygos puslapių skaičius:    528\u003cbr\u003eFormatas:    17x23, kieti viršeliai\u003cbr\u003eISBN ar kodas:    9786094849718\u003cbr\u003eŽanras:    Lietuvos istorija\u003cbr\u003e\u003c\/p\u003e\n\u003cp\u003e \u003c\/p\u003e","brand":"Obuolys","offers":[{"title":"Default Title","offer_id":58165687484790,"sku":null,"price":55.5,"currency_code":"GBP","in_stock":true}],"thumbnail_url":"\/\/cdn.shopify.com\/s\/files\/1\/0661\/9070\/4877\/files\/lietuva-per-amzius--lithuania-through-the.jpg?v=1782568793"}],"url":"https:\/\/www.knygnesys.co.uk\/collections\/senosios-lietuvos-istorija-ir-etnografija-1.oembed?page=2","provider":"Knygnesys.co.uk","version":"1.0","type":"link"}