Lietuviskos knygos

Tai, kad prancūzų filosofai yra stebėtinai produktyvūs, – nieko nestebina. Tai, jog jų knygos mielai verčiamos ir leidžiamos ir dar mieliau Lietuvoje skaitomos, – taip pat joks netikėtumas. Tačiau tai, kad lietuviškai prabyla Lucas Ferry, – vienareikšmiškai - įvykis.

Ferry – išties kontroversiškas prancūzų intelektualas, ne kartą atvirai kritikavęs prancūziškuosius post (postmodernizmą, poststruktūralizmą), o dar didesnį triukšmą sukėlęs veiksmais: prieš keletą metų, būdamas Prancūzijos švietimo ministru, Lucas Ferry uždraudė valstybinėse mokyklose religinius simbolius.

Tokia politinė Ferry veikla neatsiejama nuo jo filosofinių pažiūrų, kurios pristatomos šioje knygoje. Autorius peržvelgia šešis filosofijos raidos žingsnius (Antiką, krikščionybę (viduramžius), humanizmą (naujuosius laikus), postmodernizmą (Nietzschę) ir šiuolaikinę filosofiją (po dekonstrukcijos)), pristatydamas juos pagal trinarę schemą: esamybės protas (teorija), teisingumo troškulys (etika) ir išganymo ieškojimas (išmintis). Svarbiausia, žinoma, paskutinioji dalis, mat soteriologiją (o ne kritinę refleksiją) Ferry laiko svarbiausiu filosofijos uždaviniu. Ne mažiau svarbu ir tai, jog knyga nėra vien nešališkas įvadas: autoriaus tikslas šiek tiek hegeliškas – pademonstruoti, jog šiuolaikiniame filosofijos raidos etape labai reikšminga yra jo išpažįstama (kitaip nepavadinsi) pozicija. Ferry sekuliarus humanizmas (artimas labiau Sartre‘ui nei Pico della Mirandolai) siekia sugrąžinti filosofijai turėtas didžiosios mokytojos, galinčios išmokyti gyventi, pozicijas.