Lietuviskos knygos

Atpasakojo Jodi Huelin

Ledynmečio animacinių filmų kūrėjai pristato plunksnuotą istoriją apie paukštį, kuris nemokėjo daryti to, ką paukščiai  moka geriausiai – skraidyti! Žydrūnas, reta žydroji ara, turi viską, ko  geidžia – širdį, savo  nuomonę  ir... plunksnas – tik jau susitaikė su mintimi, kad niekada  neskraidys. Bet viskas pasikeis stebuklingame Rio mieste, kur Žydrūno laukia neįtikimi nuotykiai ir nauji draugai, padėsiantys papūgai patikėti, kad visas savo svajones gali išpildyti tik jis pats.

– Nagi! – sušuko Pupa Žydrūnui.

– Nėra laiko. Skrendam!

Pupa pabandė pakilti į orą, tačiau jai trukdė Žydrūnas, kuris vis dar buvo prirakintas prie jos grandine. Jis snapeliu įsitvėrė į narvo grotų virbą.

– Ką tu darai! – užriko Pupa.

– Na, aš nemoku skr... – iš snapo nepaleisdamas grotų virbo sumurmėjo Žydrūnas. Dar kartą truktelėjusi grandinę Pupa mėgino pakilti.

– Ko tu nemoki?! – užbaubė ji ant Žydrūno.

Žydrūnas paleido narvo virbą tiktai tada, kai pasirodė Tipa, Armandas bei Naidželas. Kaip tik tada Pupa truktelėjo grandinę į save. Žydrūnas pabaigė savo sakinį krisdamas su Pupa žemyn:

– Aš nemoku skraidyyyyyti!

Spikso ara – gamtoje jau išnykusi didelių papūgų rūšis, kartais dar vadinama žydrąja ara. Nelaisvėje 2010 m. jų gyveno apie 85. Šiuos nuostabius mėlynų atspalvių plunksnų paukščius1817 m. Brazilijos miškuose atrado vokiečių gamtininkas Johanas Baptistas fon Spiksas. Spikso aros perėti renkasi tik auksinio balamedžio viršūnes, o šie medžiai auga tik Bahijos valstijoje. Dėl įprastų perimviečių nykimo ir brakonierių, gaudančių paukščius įspūdingomis plunksnomis, Spikso arų laisvėje nebeliko jau 2000 m. Šiuo metu pasaulyje vykdomos programos, siekiančios atkurti filmą ir knygą apie Žydrūną įkvėpusių papūgų populiaciją.