Lietuviskos knygos

Anotacija:
Nuo kirminų viskas prasidėjo. Paskui jie išmoko plaukti, virto žuvytėmis, jos išmoko skraidyti, tapo paukščiais, tada jiems nusibodo skristi - nutūpė ir tapo visokiais žvėreliais, o tie pasiėmė lazdą, užsikūrė ugnį ir tapo mumis.
Kur tavo pradžia - tas ketvirtadienis, kai tavo mama troleibuse sutiko tavo tėvą, ar tavo gimimo diena, ar tas saulėtas rytas, kai supratai, kad gyventi sau yra gyventi niekam?
Antroji ne tik piešiniais ir specialiai knygai sukurtų spalvotų medžio drožinių reprodukcijomis iliustruota, bet ir paties parašyta žinomo dailininko Mariaus Jonučio knyga - žaismingas eseistikos kūrinys, primenantis vadovėlį, instrukciją, "gyvenimo būdo" lektūrą. Tai ne tik formos, bet ir šiuolaikinės masinės ideologijos parodija: Mariaus Jonučio knyga moko žiūrėti į pasaulį savomis akimis, nepasiduoti stereotipams, šitaip išsaugant savo žmogiškąją esmę. Būdingas Mariaus Jonučio tekstų požymis - net apie skaudžias problemas kalbama su geraširdiška šypsena, tikint geruoju žmogaus pradu.

Ištrauka:

Išmokyk mane skristi - paprašė kirminas, vėl gerokai nustebindamas paukštį. Va čia tai būtų istorija, kuria galėčiau nustebinti visus paukščius - galvojo jis ir energingai ėmėsi mokytojo darbo. O kirmino sparnai kasdien vis didėjo, stiprėjo, raibomis plunksnomis pasipuošė ir uodega, jis džiaugsmingai skraidė savo širdyje, kol vieną rytą - pats to nesitikėdamas - atsiplėšė nuo žemės ir pakilo. Ne, ne į dangų - pakilo gal porą sprindžių ir tuoj tėškėsi žemėn, bet koks saldus buvo tas skausmas...