Lietuviskos knygos

Kiekvienas žmogus turi teisę abejoti savo pašaukimu ir kartais jam nepaklusti. Vienintelis dalykas, ko negalima daryti,- tai užmiršti jį. Kas neabejoja savimi, yra nieko vertas, nes aklai pasikliauja savo sugebėjimais ir nusideda puikybe. Tebūnie palaimintas kiekvienas, kuris patiria netikrumo akimirkas.

- Ko vertas vienišas pranašas?
- O ko verta saulė, riedanti dangumi be bendrakeleivio? Ko vertas kalnas, iškilęs slėnio viduryje? Ko vertas vienišas šulinys? Tačiau būtent jie rodo kelią, kuriuo toliau turi eiti karavanas.

Neišvengiamybė yra palietusi kiekvieno šios žemės žmogaus gyvenimą. Vieni atsigavo, kiti pasidavė – tačiau visi mes esame patyrę tragedijos sparnų brūkštelėjimą.

…pasitraukdama nelaimė palieka neišdylančius pėdsakus, o šlovė – beprasmius prisiminimus.

Esti dalykų, kurie įterpiami į mūsų gyvenimą tam, kad sugrąžintų mus į Asmeninės Legendos kelią. Kiti ateina dėl to, kad galėtume pritaikyti visa, ko esame išmokę. Ir, pagaliau, dar kiti atsiranda, kad mus pamokytų.